Vertas žvejų dėmesio: ežeras, kurį draugiškai pasidalijo lynai ir ešeriai

Siauroje priekrantės zonoje šeimininkauja didžiuliai lynai, o gelmėse siaučia seliavų būrius vaikantys ešeriai. Toks įspūdis apie Trakų rajone esantį Ilgų ežerą susidaro pažvelgus į vasarą jame ichtiologinius tyrimus atlikusių mokslininkų ataskaitą.

10 kilometrų į Vakarus nuo Trakų nutolęs Ilgų ežeras yra tipiškas seliavinis ežeras, kuriame be šių žuvų dar gyvena kuojos, raudės, lydekos, lynai, ešeriai, pūgžliai ir aukšlės. Nors iš pirmo žvilgsnio ežeras neatrodo kuo nors ypatingas, tačiau jame susiklosčiusi įdomi ekosistema, kuri turėtų sudominti ir meškeriotojus. Pirmiausia tuos, kurie mėgsta gaudyti lynus ir ešerius.

Ištįsusio Ilgų ežero atabradai siauri, ji gilėja staigiai, o didžiausia gelmė nusileidžia iki 35 metrų. Tad, rodos, jis nėra labai tinkamas lynams, tačiau šios žuvys čia jaučiasi puikiai.

Vasarą Ilgų ežere atlikti ichtiologiniai tyrimai parodė, kad pagal bendrą biomasę lynai čia užima pirmąją vietą, lenkdami net gylius okupavusius seliavų būrius. Įvertinus tai, kad lynams tinkamų vietų Ilgų ežere nėra daug, meškeriotojams tikimybė šiame ežere neblogai pažvejoti nacionalinių Lietuvos žuvų smarkiai padidėja. Tiesiog reikia rasti didesnius žolynus ir tikimybė, kad juose plaukios lynai, bus labai artima šimtui procentų. Lynai Ilgų ežere sudaro net 40 proc. bendros žuvų biomasės.

Per pastaruosius penkerius metus ežere taip pat ženkliai pagausėjo lynų, padidėjo vidutinis ešerių dydis. To priežastis – išnykusi nelegali žvejyba tinkliniais įrankiais.

Egidijus Bukelskis

Tiesa, tyrimai parodė, kad lynai šiame ežere taip pat prisitaikė prie aplinkos ir pakeitė savo įpročius. Jų tyrimų metu buvo sugauta ir 10-12 metrų gylyje.

Trečiąją vietą pagal gausumą Ilgų ežere užima ešeriai, kurie čia yra dominuojantis plėšrūnas. Tiesa, žvejams ešerius šiame vandens telkinyje rasti bus nelengva, nes jie pasklidę po visą ežerą. Nedidelių ešerių galima rasti pakrantėse, tačiau ieškant stambiųjų kuprių teks maišuti ežero gelmes. Tyrimai parodė, kad ešeriai, kurių pagrindinis grobis yra seliavos, išsibarstę po gelmes, šios žuvys Ilgų ežere nusileidžia net žemiau terminio šuolio ribos, t.y. į pačius didžiausius gylius.

Beje, ichtiologiniai tyrimai Ilgų ežere buvo atlikti ir prieš penkerius metus. Palyginus anų ir šiųmetinių tyrimų rezultatus matyti, jog ežero žuvų išteklių būklė sparčiai gerėja. Pasak mokslininkų, pagrindinė to priežastis – šiame ežere praktiškai išnykęs brakonieriavimas.

„Per pastaruosius penkerius metus žuvų biomasė padidėjo beveik 34 procentais. Pagal apskaičiuotus žuvų gausos ir biomasės rodiklius galima teigti, kad Ilgų ežeras, kaip seliavinis vandens telkinys, yra žuvingas ežeras. Per pastaruosius penkerius metus ežere taip pat ženkliai pagausėjo lynų, padidėjo vidutinis ešerių dydis. To priežastis – išnykusi nelegali žvejyba tinkliniais įrankiais”, - teigiama tyrimą atlikusio žinomo ichtiologo Egidijaus Bukelskio išvadose.

Tiesa, mokslininkas teigia, kad Ilgų ežerą būtina papildomai žuvinti lydekomis, nes jų ištekliai čia labai maži.