Lietuvoje galima atrasti 4 vėžių rūšis: plačiažnyplius, siauražnyplius, žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius. Net 3 iš šių rūšių priklauso tai pačiai Astacidae šeimai, todėl jas atskirti neįgudusiai akiai gali būti sudėtinga. Nepaklysti tarp skirtingų vėžių rūšių vėžiautojams padeda specialus atpažinimo raktas.
Šį kartą KABLYS.lt siūlo susipažinti su vietine vėžių rūšimi, plačiažnypliais vėžiais, ir išmokti juos atskirti.
Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus).
Patinai subręsta trečiaisiais, o patelės ketvirtaisiais gyvenimo metais. Jų kūno ilgis mūsų krašto sąlygomis tuo metu būna atitinkamai apie 7 ir apie 8 cm. Užauga iki 15 cm, retkarčiais iki 18 cm. Poruojasi rudenį atšalus vandeniui. Jaunikliai išsirita pavasarį, gegužę. Vislumas 90260 ikrų.
Kaip atskirti plačiažnyplį vėžį?
Jei pažiūrėjus į žnyples šių priekinių vaikščiojamųjų kojų riešai iš vidinės pusės yra be aiškiai matomos išaugos, vadinasi, vėžys priklauso Astacidae šeimai. Lietuvoje gyvena trys šios šeimos atstovai, tad apžiūrėkite vėžį atidžiau.
Jeigu žnyplių nepaslankaus piršto vidiniame krašte yra du didesni atokiai išdėstyti dantų pavidalo gumbai, tarp jų yra aiškiai matoma įgauba, galvakrūtinės skydo paviršius lygesnis, iš šonų prieš ( o ne už) kaklinę vagutę spyglių nėra, vadinasi, sugavote plačiažnyplį vėžį.
Žinoma, dar tik neseniai pradėjus vėžiauti toks atpažinimo būdas gali pasirodyti pernelyg sudėtingas. Tokiu atveju tereikia pažvelgti į vėžio žnyples ir nesunkiai nusakysite jo rūšį. Plačiažnyplio vėžio žnyplės turėtų būti plačios su raudonai ruda apačia.