Akmenos ežero tyrimus vykdę Gamtos tyrimų centro mokslininkai iš viso jame sugavo 11 rūšių žuvų – ešerių, lydekų, karšių, lynų, paprastųjų karosų, seliavų, kuojų, aukšlių, raudžių, plakių ir pūgžlių. Deja, vertingų žuvų, kurios labiausiai domina žvejus, šiame ežere nedaug.
„Pagal išteklių būklės indekso rodiklių vertes Akmenos ežero žuvų išteklių būklė yra ant ribos tarp vidutinės ir prastos (1.5 lentelė). Ežere itin mažas plėšriųjų žuvų santykinis gausumas, jų santykinė biomasė taip pat nėra didelė ir siekia apie 12 proc. bendros visų žuvų biomasės (optimaliu atveju plėšriųjų žuvų biomasė turėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. bendros žuvų biomasės). Pagrindinių žuvų rūšių – ešerių ir karšių populiacijose amžinių klasių įvairovė yra didelė, tačiau populiacijose vyrauja jaunos, 2-4 metų amžiaus žuvys”, - teigiama ežero tryrimus vykdžiusių mokslininkų ataskaitoje.
Anot ichtiologų, pastebimų rezultatų neduoda ir bandymai atkurti Akmenos ežero žuvų išteklius papildomai žuvininant. Remiantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos vykdytų žuvų įveisimo darbų 2010-2016 m. duomenimis, valstybės lėšomis į Akmenos ežerą žuvų buvo įveista 2014-2016 m.: 2014 m. įleista 400 tūkst. lydekų lervučių, 2015 m. – 355 vnt. šiųmečių šamų, o 2016 m. – 30 tūkst. paaugintų lydekaičių.
„2017 m. vykdytų tyrimų metu šamų laimikiuose nepasitaikė, tačiau ir įveista jų buvo išties nedidelis kiekis. 2017 m. lydekų laimikius sudarė 2 ir 5 metų amžiaus individai, t.y. savo amžiumi jie neatitiko nei 2014 m., nei 2016 m. įveistų lydekų generacijų, tad lydekų įvesimo efektyvumas taip pat buvo mažas”, - rašo mokslininkai.