„Vimba“ ir žiemą kimba

Vimba vimba – toks lotyniškas žiobrio pavadinimas. Taigi, jei jums atrodo, kad šią žuvelę galima sugauti tik pavasarį, jų nerštinės migracijos metu, jūs stipriai klystate. Žiobriai žiemą gyvena daugelyje mūsų krašto upių, todėl, kol už lango nekausto viską stingdantis šaltis, imkite meškeres į rankas ir pirmyn prie upės ieškoti Vimbos. O tai bus lengviau padaryti išklausius keleto patarimų iš ne vienerius metus žiobrius žiemą gaudančio žinomo Lietuvoje spiningautojo, fyderisto, plūdininko, poledinės žūklės meistro ir gido, žodžiu, tikro žvejo allraunderio, Valdo Tichomolovo.

Gyvena žiemą daugelyje upių

Paklausius Valdo, iš kur žiobriai „atsiranda“ upėse žiemą, žinomas Lietuvoje žvejas atsakė: „Manau, daugelis žiobrių dar nuo pavasarinės migracijos užsilieka upėse. Kiti, galbūt, yra vietinės populiacijos atstovai. Dar kiti gal jau yra atmigravę iš jūros, bet faktas yra vienas – žiemą jie būna mūsų krašto upėse ir kimba. O jų ieškoti reikėtų prie didžiųjų Lietuvos upių intakų ar net juose pačiuose. Taip pat žiobrių žiemą gausu ir Latvijos upėse“.

Žiobrių ieškokite kiek kitur, nei pavasarį

„Žieminių“ žiobrių gaudymo ekspertas atskleidė ir kuriose upės vietose Vimbos reikia ieškoti dabar: „Žiobrių žiemą reikėtų ieškoti panašiai, kaip ir šlakių, ramesnėse upės vietose, sulėtėjimuose su žvyruotu dugnu. Tokias vietas radus ir pagavus ten pirmąsias žuvis galima vienoje vietoje praleisti ir visą dieną. Tik kartais reikėtų pakeisti meškeriojimo nuotolį – vesti plūdę tai arčiau, tai toliau pagrindinės upės srovės, ją pristabdant prieš upėje esančius akmenis ar pernykščių žolių kupstus. Žinoma, daug įtakos sėkmingai žiobrių žūklei turi ir pakilęs ar susidrumstęs upės vanduo. Tokiu atveju net geroje vietoje tikėtis žiobrių kibimo būtų sunku“.

Palaidyne, plūdine meškere

Į klausimą, ar galima žiobrius žiemą pagauti upėje su lengva dugnine meškere, Valdas Tychomolovas atsakė: „Žinoma, galima. Bėda ta, kad dažniausiai tokiose vietose tenka žvejoti ne vienam ir paprasčiausiai dugninės meškerės ten vargiai beužmesi“.

Apie savo meškeriojimo įrankį patyręs žvejys taip pat išsamiai papasakojo: „Aš naudoju angliškosios palaidynės, „Match“ tipo meškerę su 0,16 mm skersmens pagrindiniu valu, 0,10 mm pavadėliais, 4 – 5 g plūdes ir 14 –16 nr. ilgakočius, raudonos spalvos kabliukus.
Pavasarėjant pradedu naudoti ir kabliukus su „papuošimais“ – ant kotelio užmautus plastmasinius rutuliukus ar prilituotus, liaudyje vadinamus, „veidrodėlius“.

Sistemėlė ir masalai

O dėl žvejybinių sistemėlių ir masalų Valdas štai ką patarė: „Galima naudoti ir tradicinį, ant pagrindinio valo slankiojantį pavadėlį, bet aš dažniausiai naudojo „Paternoster“ tipo sistemėlę. Perkirpęs dvigubą kilpą, ant trumpo valo galo dedu svarelį, prie ilgojo – rišu pavadėlį. Tik aš naudoju slankiojantį svarelį, fiksuodamas jį vienu švininiu rutuliuku. O masalus naudoju tradicinius, uodo trūklio ir mažosios musės lervas – pinkas“.