Jau tradicija tampanti Lietuviška žiemos pradžia vis dažniau primena vėlyvą rudenį. Lapkričio ir gruodžio pradžia savo orais nieko nestebina, stiprūs gūsingi vėjai, lietūs pereinantys į šlapdribą ar laikinai iškrentantis sniegas, kuris netrukus ištirpsta, neleidžia žvejams mėgautis bet kokia žvejyba. Kiekvienais metais tarpsezoniu vis sunkiau sekasi sugalvoti ką žvejoti, kad atėjus savaitgaliui nereiktų drybsoti prie televizoriaus. Plaukti į jūrą menkių ar bandyti sužvejoti pirmąsias agurkais kvepiančias stintas, o gal tiesiog griebti spiningą ir važiuoti prie vandens pasivaikyti ešerį ar lydeką. Tačiau ką veikti tiems, kurie mėgsta žvejybą dugnine fideriu ar plūdinėmis meškerėmis gaudyti taikią žuvį?
Pirmiausia reiktų tinkamai išsirinkti žūklės vietą. Planuojant žvejybą upėje ar užtvankoje pasidomėkite ar vandens lygis nėra pakiles ir stipriai nesusidrumstes, stovinčiame vandenyje pakrantės ar pats vandens telkinys neužšalęs. Įvertine pagrindinius veiksnius, galima dėliotis sekančius pasiruošimo žvejybai planus. Pasidalinsiu savo asmenine patirtimi, jeigu nusprendėte vykti į tvenkinį ir su savimi pasiimti plūdinę meškerę.
Žūklavietė
Atvykus prie tvenkinio gerai jį apžiūrėkite ir įvertinkite situaciją, Nerekomenduočiau apsistoti prie arti vandens esančių medžių, ypač lapuočių, nes tokiose vietose nukritę į vandenį lapai gausiai nukloja dugną ir pradeda pūti, taip rūgštindami vandenį, todėl geriau įsikurti paprastoje vandens telkinio vietoje kur krantas vienodai lygus apauges žole ar nendrėmis. Ankstyvą žiemos pradžią telkinių vanduo stipriai atšalęs, žuvys nebetokios aktyvios kaip šiltuoju metų laiku, todėl žūklės įrankius ir jaukus reikia ruošti ypač kruopščiai.
Pasiruošimas žvejybai
Nesvarbu kokį gaudymo stilių pasirinksite, svarbiausia tai, kad žvejyba būtų rezultatyvi ir teiktų malonumą. Nekartą yra tekę matyti, kaip atvykus vidurdienį prie vandens telkinio žvejai jau būna susirinkę meškeres ir pasakę eilinę frazę: „šiandien ne ta diena – nekimba“, traukia link automobilio. Dažniausiai tai būna ne bloga diena, o prastai išanalizuota žūklavietė ir netinkamai pateiktas jaukas.
Jeigu nusprendėte žvejoti tolimojo užmetimo meškere, siūlau jas paruošti bent dvi. Kyla klausimas kam dvi? Aišku iš bėdos galima bandyti žvejoti ir viena meškere, tačiau dvi meškerės reikalingos tam, kad būtų galima kaitalioti gaudymo atstumus keičiant meškerykočius, o ne kiekvieną kartą reguliuojant plūdės gylį. Ruošiant meškeres, valus, plūdes ir kitas žvejybai reikalingą įrangą reiktų nepabijoti nusiploninti, nes kuo ploniau, tuo viskas vandenyje pateikiama natūraliau. Logiška, kad žuvys jau būna susitelkusios į būrius ir jas surasti neturėtų būti sunku, tačiau sunkiausia reikiamu atstumu tinkamai pateikti jauką ir gyvus masalus.
Jaukinimas
Tam, kad viską įsivaizduotumėte kur kas paprasčiau, kiek detaliau papasakosiu apie jaukinimą iš varžybų, vykusių lapkričio mėnesį Lenkijoje, Elblag kanale. Varžybų vieta vidutinės tėkmės 35-40m ilgio kanalas, kuriame pagrindinės žuvys iki 100 gramų sveriantys plakiukai, tačiau yra ir didesnių plakių bei karšių, kurie migruoja kanalu prieš srovę ir užsilaiko tinkamai pajaukintose zonose. Kanalo vidutinis gylis siekia 3-3,5m, plūdės priklausomai kuriame krante gaudoma reikalingos nuo 1gr iki 15gr. Kadangi pagrindinės meškerės šiose varžybose yra sportinės be ričių ir sudurtinės, gaudymo atstumas yra ribotas iki 13m ilgio.
Pagrindinė taktika šiose varžybose buvo atrūšiuoti mažas žuvis nuo didesnių, o tam būtina jaukinti dviem atstumais. Treniruočių metu pastebėjus Lenkijos sportininkų jaukinimą kilo tam tikrų klausimų. Kodėl jie jauką ir gyvus masalus sumeta į vieną tašką, taip priviliodami mažas žuvis, nes čia jaukas pritraukia smulkmę, bet tik ne stambią žuvį. Taip pajaukinę, didesnę žuvį jie rūšiuoja su didesniu masalu ant kabliuko kabindami tris musės ir keletą uodo trūklio lervų. Pagalvojus dalis tiesos yra, tačiau didžiulė mažos žuvies koncentracija masalą iškart griebia, tampo sukeldama daug tuščių kibimų. Saldus jaukas ją traukia kaip magnetas, o stambesnė žuvis jeigu ir pasirodo ilgam neužsilaiko. Mano nuomone, efektyvesnis jaukinimas dviejų zonų(atstumų), pateikiant su skirtingais jaukais. Aš varžyboms paruošiau 1kg karšinio, natūraliai rudos spalvos jauką, 200gr priedo „coco belge“, 200 gr kukurūzų „TTX“ kurie išbrinkinti 2 L vandens ir 100gr spalvotų džiūvėsių, jauko kvapui pasirinkau universaliausią iš visų kvapų vanilę. Per sietą pertrintą jauką sumaišiau su 6kg upinio molio ir 0,5kg klijų „bentonito“(tai balti sausi milteliai kurie stipriai suklijuoja bet kokį jauką), bei papildomai sudrėkinu iki reikiamo lipnumo.
Šis jaukas skirtas pritraukti mažus plakius ir kuojas sumetamas ranka 10 metrų atstumu, prieš tai dar pridedant 0,5 L plikytų spalvotų musės lervų - pinkų. Sekantis jaukas ruošiamas dideliai žuviai - karšiams ir plakiams jaukinamas puodeliu tiksliai į vieną tašką 13 metrų atstumu. Imame 4kg upinio molio, pertriname per jauko sietą ir įdedame 0,3 kg „bentonito“.
Naudojant vandens purkštuvą ir akumuliatorinį jauko maišytuvą, po truputį purkšdamas vandenį išmaišau molį iki tinkamo drėgnumo. Molis suspaustas viena ranka turi suformuoti rutulį ir neiširti. Į paruoštą molį sudedu uodo trūklio lervas ir musės lervų kokonus. Iš keturių kilogramų molio suformuoju 15 labai stipriai suspaustų apelsino dydžio rutulių, kuriuos nustumiu puodeliu tiksliai į vieną tašką. Taip suformuoti jauko ir molio rutuliai užtikrintai dirba 3-4 valandas ir nereikia papildomo jaukinimo. Pradiniam jaukinimui reikia sumesti 80-90 proc. viso jauko tūrio iš karto. Žūklės pradžioje, gyvų masalų vietoje žuvies dažniausiai nebūna, ji pradeda veikti po keliasdešimties minučių kai pasirodo pirmosios stambesnės žuvys. Jos po truputį baksnodamos į rutulius sukelia jauko debesį ir taip pritraukia kitas dedesnes žuvis. Mažoms žuvims lieka jauko zona ties 10 metrų kur suguldyti saldaus jauko rutuliai be gyvų masalų. Šitokia taktika man ir mano klubo draugams leido laimėti pirmas vietas savo sektoriuose.
Jaukinimas užtvankoje
Grįžkime prie žvejybos užtvankoje. Kaip jau minėjau mes turime pasiruošę dvi match tipo meškeres. Tereikia tiksliai išsičiupinėti dugną ir susidaryti vaizdo reljefą kur bus sumetamas jaukas. Jūs jaukinimo puodelio neturėsite, todėl jaukinti įvertinant atstumą reikės ranka arba laidyne. Siūlyčiau nepersistengti su atstumu ir apgalvoti savo įgūdžių šaudant laidyne galimybes. Jauką sumeskite kaip aprašyta anksčiau per varžybas. Pajaukinę dvi zonas galėsite varijuoti gaudymo atstumus žvejybos metu. Svarbiausia tinkamai suklijuoti jauką, nes jeigu jaukas su moliu bus nepakankamai drėgnas, jo rutuliai pasiekę dugną iširs jau po 10 minučių. Nebijokite stipriai suspausti jauko rutulių, jie turi būti neaktyvūs, irti labai ilgai, o dar geriau kai juos po truputį baksnos žuvys, tai leidžia ilgiau nepasisotinti ir išsilaikyti žūklavietėje. Kas man patinka šioje žūklėje, kad jaukas su priedais, kurių užteks keletai žvejybų kainuoja vos 10-15eurų, nereikia kalno pašarų, vos pakelis jauko ir keletas molio su gyvais priedais daro stebuklus gaudant baltą žuvį.
Šitoks jaukimo metodas tinka tiek ankstyvą pavasarį tiek vėlų rudens ir žiemos tarpsezonį. Pakoregavus jaukų drėgnumą tikiu, kad šis atstumų metodas tiktų ir žvejojant dugnine fideriu upėje ar lėtai tekančiame kanale. Todėl, kol vandens telkinių dar nesukaustė ledas išbandykite šį metodą gaudydami baltą žuvį, ji vis dar puikiai kimba.