Na, greičiausiai manote, ką norėjau tuo pasakyti? Čia gi jokios naujos informacijos ir niekas čia ne „kitaip“. Pasakysite, kad, žūklė feeder'iu neatsiejama nuo jauko naudojimo ir vėliau ar ankščiau vis tiek reikės jį pasiruošti.
Iš tikro, jaukas, kurį meškeriotojai paprastai supranta kaip įvairaus rūpumo miltų pavidalo darinį, gali būti visai kitoks, tačiau atlikti tą pačią funkciją. Jaukas turi privilioti žuvis į norimą vietą ir priversti ten maitintis. Taigi, jauką reiktų suprasti, kaip funkcinį dalyką. Sakykim, transporto priemonės gali būti lėktuvas, automobilis, laivas ir pan., ir jų paskirtis yra padėti daiktams arba žmonėms atsirasti iš taško A į tašką B. Tikiuosi, šio palyginimu vaizdžiai parodžiau, kas yra jaukas.
Taigi, pabandysiu trumpai aprašyti Britų meškeriotojų sugalvotas maggot arba dar vadinamas block-end tipo šėryklas. Tai yra specialios konstrukcijos šėryklos, kurios yra uždaros, tačiau turi daug skylių. Pats pavadinimas sako, kad į šio tipo šėryklas dedamos musės lervos. Aprašymą pradėsiu apibūdindamas pačias šėryklas ir sistemėles, tuomet papasakosiu apie gaudymo principą ir sąlygas, kada šios šėryklos efektyvios ir baigsiu žuvų rūšių aptarimu, kurioms jauko pateikimas šiuo būdu yra tinkamiausias.
Šiek tiek apie šėryklas
Šėryklas, skirtas jaukinti musės lervomis, savo asortimentuose turi dauguma didžiųjų įrankius žūklei gaminančių kompanijų. Galima būtų išskirti Drennan, kuri turi net penkis modelius šio tipo šėryklų, taip pat Preston Innovations, Nisa, Browning ir taip toliau.
Neaptarinėsiu kiekvieno gamintojo siūlomų šėryklų, nes šį kartą tikslas yra labiau paaiškinti patį žūklės principą. Vis dėl to, trumpą įvadą į maggot tipo šėryklas padarysiu, kad žinotumėte į ką žiūrėti žūklės prekių parduotuvėje.
Taigi, paimkime Drennan trijulę: Vari-weight feeder, Feederbomb ir Carp Feeder iš kairės į dešinę. Visas šias šėryklas išbandžiau ir visos jos atlieka savo funkciją. Jų konstrukcija ir pažiūros taip pat panaši. Visos yra uždaro cilindro formos su skylėmis. Viename cilindro gale yra dangtelis, kuris atidaromas kai šėrykla pripildoma musės lervomis ir po to vėl uždaromas.
Dangtelis neatsidaro užmetimo metu, nes jis yra pritvirtintas su įtempta guma, kuri eina išilgai šėryklos ir yra pritvirtinta kitame gale nei dangtelis. Šėryklos prie sistemėlės tvirtinamos viename iš cilindro galų esančiais suktukais. Pirmoji ir trečioji aptariamos Drennan šėryklos iš kairės turi galimybę pakeisti šėryklos svorį. Taigi, įmanoma susikonstruoti didelę, bet labai lengvą arba mažą, bet labai sunkią šėryklas.
Visos trys išvardintos šėryklos yra parduodamos skirtingų dydžių ir svorių. Taip pat Drennan kai kurias iš šių šėryklų siūlo skirtingų spalvų. Iš tikro visos jos pusiau skaidrios, tačiau vienos turi rudą atspalvį, o kitos žalsvą. Šios šėryklos ant dugno beveik išnyksta. Pagaminimo kokybė puiki ir geresnės kol kas neteko matyti.
Mano mėgiamiausios yra Drennan Feederbomb. Taip yra todėl, kad dangtelis yra kitame gale, nei suktukas. Dėl šios konstrukcijos šias šėryklas šiek tiek lengviau užpildyti musės lervomis. Pasipraktikavus įmanoma išmokti jas atidaryti, prikimšti musės lervomis ir po to uždaryti viena ranka.
Maggot šėryklų svorius reiktų pasirinkti pagal situaciją. Čia nieko naujo, rinktis reikia tokio svorio, kad pavyktų tiksliai užmesti į jaukinimo tašką kiekvieną kartą. Visiškai taip pat kaip renkatės šėryklą duotoje situacijoje kai naudojate parduotuvinį jauką. Su dydžiu tai pat – jei žuvys aktyvios ir jų daug, galima naudoti didesnę.
Šiek tiek apie sistemėles
Mano pastebėjimais paprasčiausias paternosteris su bent 5 cm. atvadu veikia puikiai. Dar geriau veikia inline paternosteris, nes meškeriojant šiuo būdu kibimai dažnai būna masalui nepasiekus dugno, kai skandinamas valas, todėl naudojant inline paternosterio sistemą šiuos kibimus įmanoma laiku pastebėti ir realizuoti. Sistema, kuria pats dažniausiai meškerioju naudodamas maggot tipo šėryklas yra tiesiog paprastas slankiojantis paternosteris su trumpu atvadu.
Pavadėlio ilgis naudojant maggot šėryklas labai svarbus dėl to, kad žuvis dažnai čiumpa besileidžiantį masalą. Taigi, jei pavadėlis bus per ilgas – žuvis gali paimti masalą ir jį išspjauti, jums net nežinant arba dar blogiau nuryti kabliuką labai giliai. Iš kitos pusės, jei pavadėlis per trumpas, masalo skendimo laikas bus trumpas ir žuviai tai gali pasirodyti įtartina, taigi iškart jo negriebs.
Kaip supratote, auksinių taisyklių čia nėra. Elgiamasi pagal situaciją. Jeigu, užmetus nematote kibimo, tačiau po to ištraukus sistemėlę masalas ant kabliuko sudraskytas – trumpinkite pavadėlį. Jeigu sulaukiate kibimo, tačiau pakirtus aname gale nieko – bandykite ilginti pavadėlį, galbūt keisti kabliuko dydį. Pats dažniausiai pradedu su 50 cm. pavadėliu ir analizuoju kas dedasi žūklės eigoje.
Visi mokame užkabinti musės lervas ant kabliuko. Tačiau čia yra daugiau nei kai kurie iš mūsų galvojame. Tikiuosi, eksperimentavote įmesdami musės lervų saujelę į vandenį ir žiūrėjote, kaip jos skęsta. Tai yra įdomu, nes visos musės lervos skęsta vienodai, kai jų kūnas yra orientuotas lygiagrečiai vandens paviršiui. Logiška, kad norisi ir kad lerva ant kabliuko skęstų taip pat.
Deja, jei musės lervą užversite ant kabliuko viename ar kitame jos gale, kabliukas ją tiesiog nusitemps link dugno. T.y. lerva ant kabliuko skęs kai jos kūnas bus orientuotas vertikaliai (arba kitaip sakant statmenai) vandens paviršiui ir visai kitaip nei tos, kurios yra be kabliuko... Taigi, kartais verta naudoti plauko sistemą, nes musės lervas galima įtaisyti taip, kad jos skęstų orientuotos taip pat kaip ir tos, kurios yra be kabliuko. Taip pritvirtinta musės lerva veikia tarsi parašiutas kabliuko atžvilgiu ir skęsta orientuota kaip ir kitos musės lervos be kabliuko.
Kada atsisakyti parduotuvinio jauko?
Maggot tipo šėryklos yra efektyviausios esant skaidriam vandeniui ir kai žuvys maitinasi aktyviai. Kaip žinia, žuvys, kaip ir kiti gyvi padarai, suranda maistą naudodamosi jutimo organais. Net gi būtų galima pasakyti, gyvūnai visada pasirenka lengviausią būdą surasti maistui.
Taigi, kai vanduo drumstas žuvys kliaujasi uosle, jutimu, šonine linija ir kitais jutimais, tačiau ne regėjimu. Kadangi į maggot tipo šėryklas yra dedamos visai nekvapnus jaukas, tai yra musės lervos, galima padaryti išvadą, kad žuvys turi pamatyti lėtai skęstančias musės lervas, kai meškeriojama stovinčiame vandenyje arba ridenamas dugnu, kai meškeriojama upėje.
Kitas faktorius, lemiantis maggot šėryklų efektyvumą yra žuvų aktyvumas ir jų koncentracija. Reikia atsiminti, kad jaukinama musės lervomis, kurias žuvys gali ėsti ir greit pasisotinti. Žuvų aktyvumas tiesiogiai susijęs su vandens temperatūra, todėl esant šaltam vandeniui maggot šėryklas reiktų padėti į šoną. Taip pat reiktų elgtis, jei žuvų koncentracija duotame telkinyje nėra didelė.
Taigi, aptariau, kada negalima naudoti maggot šėryklų, jei nenorite likti be laimikio. O tai kada jas naudoti, paklausite? Atsakymas labai paprastas: vasarą, vėlyvą pavasarį ar ankstyvą rudenį, bet vanduo turi būti skaidrus ir žuvys turi aktyviai maitintis.
Turbūt manote, gi parduotuvinis jaukas taip pat puikiai tinka sąlygomis, kurios privalomos, jaukinant tik musės lervomis naudojant maggot tipo šėryklomis. Tai kur prasmė jaukinti musės lervomis su maggot tipo šėryklomis? Prasmė yra tame, kad parduotuvinis jaukas savo kvapais ir skoniais privilioja į jaukinimo vietą visokio dydžio ir visokių rūšių žuvis. Čia ir slypi maggot tipo šėryklų didžiausias privalumas - jaukinant tik musės lervomis, į jaukinimo vietą neprikviečiama nepageidaujamų žuvų, tokių kaip aukšlės, smulkios kuojos, skaidrūs plakiai ir pan. Aukšlės gali būti tikras galvos skausmas meškeriojant dugnine, o Lietuvoje šios žuvys tarpsta beveik kiekviename vandens telkinyje. Apibendrinus, didžiausias žūklės maggot tipo šėryklomis privalumas yra tas, kad jos padeda atrinkti didesnes žuvis.
Apie žūklės principą maggot šeryklomis
Žūklė dugnine meškere naudojant maggot tipo šėryklas yra gana aktyvus užsiėmimas. Permetimai paprastai daromi ne rečiau nei vienos - dviejų minučių intervalais. Dažnai gerokai dažniau, nes kibimai seka praėjus keletui sekundžių šėryklai pasiekus dugną. Užmetus laukti kibimo ilgai nėra prasmės, nes musės lervos išsilaisvinusios iš šėryklos gana mikliai pasiskirstys, išsilakstys. Tuomet stovinčiame vandens telkinyje dalis jų pasislėps ant dugno įsirausdamos į dumblą, o upėse bus nuneštos srovės. Dalis musės lervų visada išlys iš šėryklos jai skęstant. Tai tik į naudą, nes tokiu būdu padidinama konkurencija ir priviliojama daugiau žuvų iš toliau.
Užmetus, meškerė turėtų būti tik ant vieno stovelio, o koto storgalis rankoje, kas leistų nedelsiant pakirsti. Taip pat svarbu paminėti, kad vos tik šėryklai atsitrenkus į dugną, būtina visada laikyti įtemptą valą, kol jis skandinamas. To pasėkoje dugninės viršūnėlė bus įlenkta. Tokiu būdu kibimai puikiai matomi net tada, kai dalis pagrindinio valo dar ant vandens paviršiaus.
Išsiruošus į žūklę dugnine maggot tipo šėryklomis reiktų pasiimti bent litrą musės lervų. Tokio kiekio šių lervų turėtų pakakti bent keliasdešimčiai metimų, naudojant vidutinio dydžio šėryklas. Paminėsiu, kad musės lervų kiekį galima lengvai reguliuoti šėryklos pripildymo lygiu. Musės lervų kiekį šėrykloje reguliuoti reiktų atsižvelgiant į kibimus. Sakykim, jei kibimai reti, galima pabandyti nepripildyti šėryklos. Tokiu būdu daugiau musės lervų išlys iš šėryklos jos skendimo stadijoje. Tokiu būdu bus sukeliama didesnė konkurencija, kas turėtų lemti greitesnius kibimus.
Paminėsiu, kad priešingai nei naudojant parduotuvinį jauką, jaukinant tik musės lervomis pirmųjų kibimų teks palaukti ilgiau. Taip yra todėl, kad musės lervos nesukelia pirminio sąmyšio, o su kiekviena šėrykla privilioja vis daugiau žuvų, kurios galų gale pamiršta atsargumą ir ima kovoti dėl kiekvieno kąsnelio.
Kokias žuvis gaudyti?
Reiktų išskirti žūklę stovinčiame vandenyje ir upėje.
Ežeruose, karjeruose, tvenkiniuose ir kituose vandens telkiniuose reiktų taikytis į aktyvias ir judrias žuvis. Tai būtų kuojos, raudės, ešeriai ir karpiai. Žinoma, nesakau, kad naudojant maggot tipo šėryklas nesugausite lynų ar karšių. Tiesiog pats žūklės principas yra per greitas lėtesnėms žuvims. Todėl, sakykim, storam lynui masalą iš po nosies nuneš greitesnės žuvys kol masalas net nenusileido ant dugno į lyno akiratį.
Upėse ir kituose vandens telkiniuose su srove, žūklė naudojant maggot tipo šėryklas yra efektyvi taikantis į daugumą žuvų rūšių. Taip yra todėl, kad srovė sistemėlę ir masalą labai greitai prispaudžia prie dugno. Visiškai skirtingai nei stovinčiuose vandens telkiniuose, kai masalas su kabliuku gali lėtai skęsti. Upėje masalo skendimo laikas yra trumpas todėl ant dugno masalą su kabliuku gali surasti tiek ūsorius, tiek šapalas, tiek kuoja ar karšis.
Pabaigai, palinkėsiu išbandyti šį puikų žūklės būdą vos pasitaikys proga. Pasirinkite tinkamą situaciją ir stambių žuvų kibimai turėtų jus džiuginti.