Kaip ir prieš dvidešimt metų, metalinės blizgės marginamos kaldiniais – žvynelių piešiniu, akies, žiaunų kontūru, bet taip pat naudojami kiti masalų apdailos būdai. Blizgės dažomos vandeniui atspariais dažais, oksiduojamos, kad pajuostų, dengiamos variu, sidabru, kad metalas įgytų matinį atspalvį. Labai populiarios yra emaliuotos blizgės, kurios tradiciškai sudaro didelę dalį švedų, ukrainiečių ir lenkų gamintojų asortimento. Ypatingomis emalėmis dekoruotos „Mosca” (Italija) vartiklės „Safir”. Visos spalvinės vingrybės blizgėms dekoruoti reikalingos tam, kad masalą galima būtų priderinti prie žūklės sąlygų ir žuvų apetitų. Žvejas šiais visuotinos skubos ir užimtumo laikais dažniausiai negali pasirinkti žūklės datos, ją nustato kalendorius.
Laisvi tik šeštadieniai ir sekmadieniai, bet savaitgaliais oras ne visada palankus žūklei.
Tradicinė formulė, kuri įkalama į galvą kiekvienam spiningautojui karjeros pradžioje ir kuri sako, jog saulėtu metu gaudoma auksaspalviais, o apniukusiu – sidabraspalviais masalais, keičiantis atmosferos slėgiui, tampa netinkama.
Jau minėta, kad eksperimentuojama su „Minnow” vartiklėmis, pagamintomis iš plastikų, nes tų masalų apkūnumas sukuria labai tikrovišką grobio iliuziją.
Vartikies galima dekoruoti kuo įvairiausiais piešiniais, kuriamais naudojant naujas technologijas. Tačiau pastaruoju metu metalinių blizgių renesansą paskatino atrastas naujas būdas marginti piešiniais metalinius paviršius.
Tai – vadinamosios trijų dimensijų arba holograminės dangos, kurios idealiai imituoja vandenyje tūrinį žuvelės atvaizdą. Antra, hologramos vaizduoja absoliučiai tikroviškas konkrečių žuvų rūšių imitacijas, kurias po vandeniu net patyrusi akis ne iškart atskiria nuo gyvų gentainių. Visų tipų trijų dimensijų blizgės dabar tapo vienos efektyviausių spiningo masalų.
Daugiau žvejybos naujienų rasite portale gowild.lt