Karšis
Karšių elgesys gegužę keičiasi net keletą kartų. Nuo to priklauso jų kibimas. Mėnesio pradžioje, prieš nerštą, jie maitinasi. Gegužės viduryje, neršto metu, karšiai beveik nesimaitina, o po neršto, mėnesio pabaigoje, jų kibimas pasiekia viršūnę. Karšiai mėgsta būriuotis. Taigi, jei rasite jų susibūrimą, jus lydės sėkmė. Gegužę jie turi keletą mėgstamų vietų, kuriose yra maisto. Tai yra švarios ir šiltos vietos netoli kranto, kuriose vanduo ramus. Taip pat apžėlę ar apaugę dumbliais ruožai. Dieną jie beveik nekimba. Žvejyba naktį žymiai efektyvesnė. Geriausiai tinka maždaug 9 metrų ilgio meškerė su įprasta plūdine įranga. Masalui tinka viskas, išskyrus uodo trūklio lervas, kurių tuo metu vandenyje ir taip pakanka. Sliekus, musės lervas, laumžirgio lervutes ant kabliuko nerti netaupant, po kelias vienu metu.
Raudė
Gegužės raudės sėkmingai žvejojamos paprasta plūdine meškere. Pirmenybę šiuo metu jos teikia apie 2 metrų gylio vietoms akmeningu dugnu. Čia susitelkia daug žuvies ir laikosi visą mėnesį. Gerai kimba tik saulėtomis dienomis. Geriausiu gegužės masalu raudėms laikomi virti kviečių grūdai arba perlinės kruopos. O jei masalą išvoliosime džiūvėsiuose, žuvims tai atrodys dar patraukliau. Papildomi pašarai gegužę nenaudojami, jie tik pablogintų kibimą. Įranga gali būti pati paprasčiausia, prieinama kiekvienam žvejui.
Sazanas
Dažno žvejo svajonė yra pagauti didelį sazaną. Pasitaiko 1 metro ilgio milžinų, sveriančių 25 kilogramus. Prieš žvejojant tokią solidžią žuvį reikia rimtai pasiruošti. Būtinas ilgas išankstinis šėrimas. Tinkamas metas sazano žvejybai yra ankstyvas giedras rytas arba prieš pat saulėlydį. Tuo metu klajojanti po vandens platybes ir ieškanti maisto žuvis gali priplaukti arčiau kranto. Gegužės mėnesį, prieš nerštą, sazanai sočiai maitinasi. Pirmenybę teikia gyvūninės kilmės masalams. Jų žvejybai naudojama dugninė arba paprasta plūdinė įranga.
Sterkas
Šių žuvų aktyvumas gegužę taip pat padidėja. Patartina žvejoti atvirame vandenyje, iš valties. Naudojami dirbtiniai masalai arba gyvos žuvelės, kurios turi būti gana stambios ir gyventi tame pačiame vandens telkinyje. Sterkai gerai kimba ant blizgės arba voblerio. Tik būtina naudoti plieninį pavadėlį, nes yra tikimybė, kad užkibs ir lydeka.
Kuoja
Kuojoms žvejoti gegužės mėnesį naudojama meškerė su fiksuojama plūde. Masalui tinka sliekai, musės lervos ar manų košė. Gaudomos kelių metrų nuo kranto atstumu, nuo pusės iki pusantro metro gylyje. Kuojoms patinka gerai įšilęs vanduo žolėmis apaugusiose įlankose. Ten jos mėgsta pasmaguriauti meknių, lydekų ikrais ar kitais delikatesais. Taip pat mėgsta silpną tėkmę ir smėlingą dugną, kuriame pakaktų augalinio maisto. Be to, šios žuvys mėgsta dugne gyvenančias lervas bei moliuskus. Kuojų ieškoti reikia šiltomis saulėtomis dienomis be žymių slėgio pokyčių. Jos telkiasi ir aplink nedideles saleles. Meškerė turi būti ilga, valas plonas, o plūdė jautri. Šėrimas būtinas, pašarui tiks maltos saulėgrąžos arba smulkintos linų sėmenų išspaudos. Masalas gali būti kuo įvairiausias – duona, žalumynai, uodo trūklio ar musės lervos, sliekai.
Šapalas
Gegužės viduryje šapalus dar galima žvejoti. Naudojama paprasta plūdinė meškerė. Masalas – konservuoti kukurūzai arba šutinti žirniai. Žvejybai spiningu naudojami nedideli purpuriniai vobleriai, taip pat ir mažos blizgutės.
Meknė
Meknes gegužės mėnesį vilioja grambuoliai, laumžirgiai bei kiti vabzdžiai, skraidantys ir įkrentantys į vandenį. Todėl šias žuvis gaudo paviršiuje, pastebėję plekštelėjimą vandenyje. Meknių geriau ieškoti tekančiame vandenyje. Čia, nešamas srovės, masalas papuola po pasvirusiais virš vandens medžiais, priplaukia prie duobučių, patenka tarp vandens augalų sienų bei koridorių, kur žuvys maitinasi.