„Pamatyk ir pagauk“
Tokio stiliaus žvejybą, kartu su mano geru bičiuliu Simonu, esame išbandę ne vienoje skaidriavandenėje Lietuvos upėje. Ypač jis rezultatyvus būna tada, kai vandens lygis jose yra žemas, o jos skaidrumas – didelis. Meškeriojimo „žvejoklės – medžioklės“ principas yra labai paprastas. Reikia ramiai, tyliai, labai iš lėto vaikščioti palei upės krantus ir dairytis į vandenį, bandant pamatyti kokią „padoresnę“ žuvelę. Pamačius „rimtą“ egzempliorių, reikia pabandyti jam kažką pasiūlyti. O kas tyliau ir geriau gali pateikti masalą, jei ne muselinė meškerė? Bet koks kitas žūklės būdas ir masalas greičiau „susektą“ žuvį nubaido.
„Techniniai“ niuansai
Norint sėkmingai „museliauti“ šiuo būdu, teks prisitaikyti ir žvejybos įrankius. Geriausiai šiam žūklės stiliui tinka ne itin ilgos 2 m – 2,60 m muselinės meškerės su 3 ar 4 klasės valu. Konusinį pavadėlį taip pat reikia parinkti neilgą, nes metimai yra netolimi ir greiti. Dažnai, pamačius „padoresnę“ žuvį, tenka muselę jai pametėti taip vadinamu „lankiniu“ būdu, kada masalas ir dalis muselinio valo laikoma rankoje, o meškerė – išlenkiama. Valą ir masalą paleidus, jie tarsi iš lanko „iššauna“ į vandenį.
Masalai
Tai gali būti tiek suaugusių, tiek lervos stadijų vabzdžių imitacijos. Tinka tiek nimfos, tiek „sausos muselės“. Kiek mažiau tinkamos yra „šlapios“, nes jos „reikalauja“ kiek kitokio masalo pateikimo.
Žvejybos taktika
Kaip jau minėjau, pamačius padoresnę „žuvį“ tenka apsispręsti, kokį masalą ir kaip jai pateikti. Jei norima jį „patiekti“ padugne, teks „ridenti“ nimfą. Tokiu atveju, prie žuvies „prieinama“ iš toliau. Paėjus keletą metrų prieš srovę, masalas užmetamas skersai upės ir leidžiama jam natūraliai skęsti, kad plaukdamas padugne pasroviui, atsidurtų šalia žvynuotosios „burnos“. Jei norite žuvį „sugundyti“ masalu nuo vandens paviršiaus, teks išbandyti sauso tipo muselę. Ją galite mesti skersai upės, kaip sakoma, tiesiai žuviai „ant galvos“, bet dar geriau, paėjėti kiek pasroviui ir mesti kiek prieš srovę.
Žuvys
Greičiausiai tokiu būdu žvejodami nedidelėse upėse pagausite, šapalą, kiršlį, kuoją ar strepetį. Su kitomis žuvimis toks žūklės būdas retai kada būna rezultatyvus. Upėtakis yra tikras slapukas, taip pat – labai atsargus ir įtarus. Kartais jūsų masaliuką, skirtą upelio „monstrui“ gali stverti aukšlė ar kilbukas. O salačių, karšių ar lydekų tokiu būdu gaudyti man neteko.