Verta paminėti, kad žvejų verslininkų atstovų buvo vos keletas. Nors viešojoje erdvėje jie nori būti matomi, tačiau argumentuotai atstovauti savo poziciją, matyt, nėra taip lengva.
Forumas prasidėjo įžanginėmis AM viceministro Martyno Norbuto, LRS Aplinkos apsaugos komiteto atstovo Kęstučio Mažeikos bei Molėtų rajono mero Stasio Žvynio kalbomis. Visą forumą moderavo žinomas televizijos veidas bei aistringas meškeriotojas Žilvinas Žitkus.
Toliau sekė įdomus, „ŽvejOK“ žurnalo redaktoriaus Daliaus Rakučio pranešimas apie rekreacinę žvejybą Lietuvoje ir pasaulyje.
Jame buvo pateiktas mums gan artimos šalies, Airijos, pavyzdys. Buvęs gan skurdus agrarinis karštas, aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje nutarė paversti savo vidaus vandenis tikru meškeriotojų rojumi. Iki pat šių dienų, rekreacinis žvejybos turizmas ten klesti. Beje, tokio rezultato pavyko pasiekti smarkiai apribojus leidžiamų imti žuvų skaičių (pvz., viena lydeka per dieną) ir didelėmis baudomis.
Saulius Mikalauskas, „Meškeriotojų sąjungos“ prezidentas, apžvelgė žvejų verslininkų galimybę persiorientuoti į paslaugų teikimą meškeriotojams: apgyvendinimo, plaukiojimo priemonių nuomą, gyvų masalų pardavimą.
Vėliau kalbėjęs „Lašišos dienoraščio“ atstovas Kęstutis Klimavičius akcentavo žvejų verslininkų nesąžiningą žuvų apskaitą bei „nežmoniškus“ tinklų kiekius Kuršių mariose.
Verslininkų atstovas Danius Pumputis savo pranešime bandė pateisinti verslinę žūklę ežeruose, bet jo argumentai buvo, deja, labai kuklūs.
Vėliau sekę mokslininkų bei gamtosaugininkų pranešimai buvau daugiau informacinio pobūdžio, tačiau išklausius jų piršosi tik viena išvada: uždraudus vidaus vandenyse verslinę žūklę po kelerių metų matomas žymus žuvų pagausėjimas.
AM ministerijos atstovas Vilmantas Greičiūnas pristatė gaires dėl meškeriojimo leidimų bei žvejybos reglamentavimo Lietuvoje.
Paskui sekė, mokslininko-žuvininkystės specialisto Antano Kontauto vedama diskusija ir atsakymai į užduodamus klausimus.
Išklausius visų kalbų ir pasisakymų, galima buvo matyti, kad žvejus verslininkus atstovaujančių argumentai buvo, švelniai tariant, neįtikinantys. Tuo tarpu meškeriotojų flange vyravo nenuginčijami įrodymai apie mums ne itin tolimų šalių pavyzdžius, kuriose už rekreacinės žvejybos turizmą surinktos lėšos smarkiai papildo tų šalių biudžetus.
O norint, kad ir toje pačioje Švedijoje ar Airijoje sugauti padoresnę žuvelę, tikrai nereikia verstis per galvą, kaip dažnai nutinka mūsuose. Galbūt pagaliau ir Lietuvoje išaus tokia diena, kai tinklai liks tik archajišku praeities reliktu, tinkančiu puošti kokios nors trobos, pirkios, stubos ar gryčios sienas.