„Buvo ką veikti – didelė atsakomybė. Trys vagonai, labai reikia jausti. Jaučiausi, kad dariau labai atsakingą darbą. Žinojau, kiek ten sėdi vaikučių pabiručių“, – paprašytas papasakoti įspūdžius iš pirmosios kelionės kalba A. Juknevičius.
Jis tikina, kad traukinukas maloniai nustebino – važiuoja gerai, bet valdyti jį nėra lengva, todėl tam reikia patyrusio vairuotojo.
„Važiuoja gerai, bet tą darbą patikėčiau tik labai atsakingam žmogui. Reikia labai jausti. Jeigu su dideliu sunkvežimiu važiuotum – lygiai tas pats, reikia jausti posūkio kampą, turi pasiskaičiuoti, stebėti veidrodžius. Sąstatas ilgas, nestandartiškai ilgas gatvėms ir keliams“, – sako lenktynininkas.
Dėl šios priežasties A. Juknevičius sako neišdrįsęs apvažiuoti pilno rato aplink senamiestį – viduryje kelionės traukinuko vairą atidavė tikrajam jo vairuotojui.
Pašnekovas sako, kad nedrįso važiuoti didesniu nei 30 km/h greičiu, tačiau tikina, kad esant reikalui traukinukas galėtų įsibėgėti ir iki 80 km/h greičio.
Visgi, nepaisant baimės ir didelės atsakomybės, A. Juknevičius tikina, kad palydėti traukinuką į pirmąją kelionę jam patiko.
„Man patiko, kad padovanoji didelį džiaugsmą miestui. Visi iškart puola trauktis telefonus, fotografuoti, pamojuoja ir nusišypso. Žmonėms tai sukelia geras emocijas. Manau, kad tikrai faina, kad yra toks projektas.
Net ir sustojus prie sankryžos, visi eina, nykščius rodo, paploja, pamojuoja. Visi jį pastebi – traukinukas nelieka nepastebėtas. Šventė miestui“, – džiaugiasi.
Juknevičių namuose, tikina, Kalėdų dvasia taip pat jau jaučiama. Pašnekovas sako, kad šį savaitgalį jau buvo atliktas kasmetinis kapitalinis apsitvarkymas, o kitas žingsnis – eglutės ir namų dekoravimas.
„Šią arba kitą savaitę mes ir puošime tą eglutę. Manau, kad tikrą – kvapas, aromatas. Nesu ir prieš dirbtines, esame darę, buvo labai faina, nedulka, nebyra. Bet geriau mažą, bet tikrą“, – įsitikinęs A. Juknevičius.