LRV Komunikacijos departamento direktorius Marius Gurskas sako, kad pastaruoju metu kyla išties daug diskusijų apie prekių kilmę.
Ženklinimas atskleidžia šalies patikimumą
„Toms šalims, kurios turi stiprią reputaciją, viskas daug lengviau ir daug pigiau. Tos šalys, kurios turi silpnesnę reputaciją, yra mažiau atpažįstamos – joms reikia daug daugiau pastangų, kad prasimuštų pro informacinį laukią ir kad jas kas nors išgirstų. Prekių kilmės ženklas labai svarbus. Džiaugiuosi, kad Lietuva po tiek metų pagaliau turi „Co-created in Lithuania“. Jau daugiau nei dešimt įmonių prisijungė ir nori naudoti šį prekių ženklą“, – sako M. Gurskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tiek užrašas „Made in Lithuania“ tiek „Co-created in Lithuania“ nurodo, jog prekių kilmės šalis yra Lietuva, tačiau antrasis užrašas siejamas ne tik su gaminiu, bet ir su šalies strategija.
„Strategija buvo sukurta prieš trejus metus. Tikslas yra ilgalaikis – kad 2030-aisiais metais Lietuva būtų atpažįstama kaip sumanios ekonomikos šalis, patikima šalis, atvira kurti su visu pasauliu, kurioje talentai prisideda prie globalių problemų sprendimų. Trumpalaikis tikslas – sutvarkyti vadinamąją higieną, kad kuo daugiau institucijų, kurios dirba šalies pristatymo srityje, prisijungtų ir mes turėtume vientisą šalies istorijos pasakojimą“, – paaiškina M. Gurskas.
Pašnekovas teigia, kad Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo tas didysis renginys, kurio metu Lietuva pristatyta kaip vieninga šalis.
Prekės ženklas naudingas ir turizmui
„Keliauk Lietuvoje“ atstovė Dovilė Seliukė sako, kad turizmo sričiai save pristatyti su „Co-created in Lithuania“ ženklu – dar tik kuriama strategija.
„Tik dabar parengta integracinė strategija, kai turizmas atliepia šalį. Turbūt visi žino, kad Vilnius yra tas „Co-created“ darinys, kai Gediminas kvietė sukurti Vilnių. Tai vienas tų kertinių pamatų, kurie yra mūsų strategijoje. Ką mes pasitelksime ir kaip mes atrodysime – tai yra ateitis, nes visas pasirodymas viešumoje planuojamas nuo kitų metų, nuo sausio. Tuomet visi pamatys atsinaujinusį „Keliauk Lietuvoje“ ir „Lithuania travel“ prekių ženklą“, – pasakoja D. Seliukė.
Moteris sako, kad pokyčiai apgalvoti net iki spalvinės gamos, nes itin svarbu, kaip Lietuvą mato tarptautinėse parodose, kaip ji pristatoma, tad kuriamas vientisumas, kuris apims parodas, reklamą, reklamines kampanijas, įvairias nuotraukas, klipus ir kitą vizualizaciją.
„Mes dažniausiai keliaujame į turizmo parodas, kur pristatome šalį kelionių organizatoriams. Tai nėra paroda produktams pristatyti. Mes kviečiame kelionių organizatorius atvykti į Lietuvą. Tačiau pristatydami šalį mes kartais integruojame vadinamuosius „flagmanus“ ir prekes, pagamintas Lietuvoje“, – dalijasi D. Seliukė.
Lietuva tapatinama ir su maistu, ir gintaru, ir gamta
Pašnekovė sako, kad jau yra dalis dalykų, kuriuos užsieniečiai tapatina su Lietuva.
„Turime išskirtinių dalykų, kurių neturi kiti, ir juos užsieniečiai su nuostaba išbando – pavyzdžiui, mums gerai pažįstama ruginė duona. Mums tai atrodo duona kasdieninė, bet užsienio turistai stebisi jos skoniu. Ir gintarai yra vieni mūsų „perlų“, kurie gerai atpažįstami. Bet dažniausiai sudomina tai, ką norisi paragauti, – varškės sūris, šakotis: sukelia ir susidomėjimą, ir nuostabą“, – pasakoja pašnekovė.
Kaip teigia M. Gurskas, verslui „Co-created in Lithuania“ ženklinimo nauda yra ta, kad renkantis gaminius nemažą reikšmę turi ne tik pats gaminys, bet ir šalies vertybės. Būtent su šiuo ženklu pristatant šalį akcentuojamas veržlumas, tobulėjimas, laisvė kurti, artumas su gamta.
D. Seliukė sako, kad tikslingos turizmo rinkos yra Vokietija, Lenkija, Izraelis ir JAV. Taip pat dėmesio skiriama Ispanijai, Prancūzijai, Italijai.
