Įvairiausi piliakalniai, apylinkes iš aukštai apžiūrėti leidžiantys apžvalgos bokštai, kurių visoje šalyje galima rasti kelias dešimtis, upių slėniai ir žiemą leidžia pasigrožėti įspūdingomis gamtos panoramomis, kurios ypač užburiančiomis tampa miškus nuklojus sniegui, o vandens telkiniams pasidengus ledu.

Pateikiame kelias Lietuvos vietas, kuriose galima pamatyti itin įspūdingas žiemos panoramas.

Aukštagirės apžvalgos bokštas

Miškais apaugęs Aukštagirės kalnas, kurio aukščiausioje vietoje yra įrengtas apžvalgos bokštas, priklauso Varnių regioniniam parkui. Ir žiemą nuo šio Šilalės rajone esančio 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto galėsite grožėtis miškais, itin kalvotu Žemaitijos kraštovaizdžiu. Nuo apžvalgos bokšto atsiveria ir tolumoje esančio Bilionių kaimo vaizdai.

Visuomet verta planuoti išvykas, kurių metų galima aplankyti kelis objektus. Apžvalgos bokšto apylinkėse galėsite pamatyti ir daugiau įdomių vietų, pavyzdžiui, Padievaičio ir Medvėgalio piliakalnius. Beje, pastarasis giedrą dieną kartais matosi ir nuo Aukštagirės apžvalgos bokšto.

Tikrų žiemos pramogų mėgėjai gali aplankyti slidinėjimo trasas, kurios įrengtos kitoje kalno pusėje.

Aukštagirės kalnas

Ladakalnis

Įvairiausiomis legendomis apipintas Ladakalnis stūkso visai netoli turistų pamėgto Ginučių kaimelio Ignalinos rajone. Dažnai teigiama, kad tai vienas įspūdingiausių lankytinų objektų ne tik Ignalinos rajone ar Labanoro regioniniame parke, bet ir visame Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Nuo Ladakalnio viršūnės matosi net šeši miškuose paskendę skaidriavandeniai ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis ir Alksnas.

Lipdami į Ladakalnį jo viršūnėn būtinai turite užnešti bent menkiausią akmenėlį ir padėti jį greta kalno viršūnėje augančio ąžuolo. Legendos byloja, kad į Ladakalnio viršūnę užnešus akmenį išsipildo visi lankytojų norai.

Birštono apžvalgos bokštas

Vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje lankytojus traukia ištisus metus, o žiemą vaizdas iš 45 metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės ne ką prastesnis nei vasarą.

Nuo įspūdingo bokšto viršūnės atsiveria vaizdas į nuostabias Nemuno kilpas ir tarp jų įsitaisiusius miškus.

Birštono apžvalgos bokšto atidarymas

Birštono apžvalgos bokštas virš jūros lygio yra iškilęs 137 metrus, norint pasiekti apžvalgos aikštelę teks gerokai pasportuoti ir įveikti net 300 laiptelių.

Bokšto, kaip ir daugelio kitų apžvalgos bokštų Lietuvoje, lankymas yra nemokamas, tačiau prieš vykstant vertėtų pasitikslinti darbo laiką, mat jis kinta priklausomai nuo metų laiko.

Kadagių slėnis

Greta Kauno esančiame Kadagių slėnyje įrengtas pažintinis takas prieš kelerius metus buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje ir gausybės lankytojų sulaukia tiek vasarą, tiek žiemą, kai Kauno marias padengia ledas, o kadagiais apaugusius stačius šlaitus ir pušynus užkloja sniegas.

1,3 kilometro ilgio pažintinis pėsčiųjų takas lankytojams leidžia grožėtis išplatėjusiu Nemunu, Dabintos sala, itin stačiomis atodangomis.

Kadagių slėnis

Vienas didžiausių kadagynų Lietuvoje įdomus tuo, kad yra natūraliai išaugęs ant stataus šlaito.

Beje, šį taką gali aplankyti ir tie, kurie neturi nuosavo transporto. Čia galima nuvykti ir visuomeniniu transportu. Nuo Kauno autobusų stoties kursuoja 179 autobusas. Išlipti reikia stotelėje „Kadagių slėnis“.

Kuršių nerijos kopos

Jei vasarą dėl pernelyg didelio šurmulio lankytinų pajūrio vietų vengiate, privalote jas aplankyti žiemą ir patirti visiškai naujus įspūdžius.

Itin įspūdingi vaizdai žiemą atsiveria nuo Kuršių nerijos kopų. Šiuo metu kopose galite mėgautis visiška ramybe, mat jas lanko tik ištikimiausi šių vietų mylėtojai.

Bene įspūdingiausia – Vecekrugo kopa, arba Senosios Smuklės kalnas. Nuo kuopos atsiveria, tik per didžiausius speigus užšąlančių Kuršių marių ir žieminės jūros vaizdai, itin platūs horizontai, kuriuose dangus susilieja su vandeniu ir miškais.

Puiki proga stabtelėti atsikvėpti šiuo metų laiku Kuršių nerijoje veikiančiose vos keliose kavinėse, į kurias svečius vilioja keptų stintų kvapas. Argi tai ne dar viena sezoninė pramoga?

Mindūnų apžvalgos bokštas

Jei dar nesilankėte Molėtų rajone esančiame antrame pagal aukštį Lietuvoje apžvalgos bokšte, privalote tai padaryti dar šią žiemą. Užkopti į šį 36 metrų aukščio 214 laiptelius turintį bokštą prireiks tiek pat jėgų, kiek lipant ant devynaukščio namo stogo.

Pasportuoti verta, mat nuo bokšto atsiveria neįtikėtini Labanoro girios vaizdai, ištisus metus vieni gražiausių Lietuvoje Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai.

Ežerams pasidengus saugiu ledu šią vietą itin mėgsta poledinės žūklės mėgėjai, poilsiautojai, mat greta apžvalgos bokšto įrengti stalai su suolais, laužavietės.

Merkinės apžvalgos bokštas

Nors bokštas ir nėra pats aukščiausias, nuo jo puikiai atsiveria nuostabūs Dzūkijos nacionalinio parko vaizdai ir, žinoma, viena gražiausių Lietuvoje Nemuno ir Merkio santaka, Nemuno sala, Merkio slėnio pievos.

Lankytojai iš bokšto, kurio apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 metrų aukštyje, gali pasigrožėti Merkinės miestelio vaizdais, XVII a. architektūros paminklu pripažįstama Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia.

Merkinės apžvalgos bokštas dėl savo subtilios prie aplinkos pritaikytos architektūros neretai tituluojamas vienu gražiausių Lietuvoje.

Šatrijos kalnas

Telšių rajone esantis gausybe legendų apipintas Šatrijos kalnas yra viena aukščiausių vietų Žemaitijoje. Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai – Medvėgalis, Moteraitis, Girgždūtė, Sprūdė, matosi Telšių katedros bokštai.

Daugelis keliautojų sutiks, kad žiemą kalvotos vietovės ne mažiau įspūdingos nei vasarą ir lankytojams suteikia visiškai naujų įspūdžių.

Arti Šatrijos kalno esančio Raudonkalnio viršūnėje sergėjama Šatrijos amžinoji ugnis. Kasdien nuo 2017 metų savanoriai sergėja ugnį ir prižiūri, kad ji neužgestų, žmonės aukoja malkas. Amžinosios ugnies sergėjimas yra atkurta tradicija, kuri kadaise buvo iki krikščionybės įsitvirtinimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją