Antausis per šventes ištaškantiems visus pinigus: gruodį išleidžiu mažiau nei bet kurį kitą mėnesį

„Gruodį išleidžiu mažiau nei bet kurį kitą mėnesį, - pareiškė DELFI skaitytojas Rimas. – Tai puikus mėnuo taupyti pinigus.“

Rimas pasakojo, kad gruodį jam pavyksta sutaupyti, nes yra daug šventinių dienų, kada gali būti su giminėmis, šeima. „Taip, nevalgydamas namuose kažkokių milijonų nesutaupysi, bet būdamas pas mamą ir tėtę – neišleisi tų pinigų kavinėse ir restoranuose.“

Daug kam galvos skausmu dėl didelių išlaidų tapęs gruodis, Rimui nekelia neigiamų emocijų. „Jei esi statistinis biuro darbuotojas, gyvenantis mieste, – tavo kasdienės išlaidos, neskaičiuojant neplanuotų didelių pirkinių, – dienos pietūs, kelios vakarienės kavinėje ir pinigai savaitgalio leidimui. Jeigu išvažiuoji kažkur iš Vilniaus, tuos pinigus skiri viešbučiui, kokiam kaimo turizmui, ar SPA, o jei lieki Vilniuje – vis tiek kažkur eini, pavyzdžiui, į kokį klubą. Tai vien 100 eurų išnyksta Islandijos ir Vilniaus gatvių kampe“, - sakė jis.

Vyriškis pabrėžė, kad gruodį, kada paprastai daugelis šventes praleidžia pas gimines, tėvus – skirti pinigų paprastoms savaitgalio išlaidoms – jau nebereikia, todėl susitaupo nemažai lėšų. „Kai paskaičiuoji šias išlaidas, prabėgus mėnesiui, atrodo, lyg nieko ir nepirkai, bet suma susidaro ganėtinai didelė. Be to, šventiniu metu gauni tokį maisto ir gėrimų kiekį, kad apie kažką kitą net pagalvoti negali“, - nusijuokė jis.

Dovanų specialiai neperka

Didžiausios išlaidos gruodį patiriamos Kalėdų dovanoms, tačiau Rimas patikina, kad jis tikrai nėra iš tų, kurie su artimaisiais sutaria dovanų vienas kitam nieko nedovanoti ar pasidovanoti buityje reikalingą spintą ar veidrodį:

„Tikrai nesipriešinu visuotiniam Kalėdų dovanų vajui, manau, reikia dovanoti dovanas ir nebūtinai buityje reikalingus daiktus. Netgi nesakau, kad reikia daryti rankdarbius, kaip DELFI rašoma, 5 patarimai, vienas – numegzkite kojines, kitas – iškepkite sausainį ir bus labai faina. Iš tikrųjų gal ir gerai ta kojinė, bet aš jos tikrai nenumegsiu, sausainis – viskas faina, bet, su visa pagarba, nedovanosiu aš jo savo sesei ar žmonai.“

Rimas pasakoja, kad apskritai jį nervina vaikščiojimas po parduotuves ir aklas ieškojimas dovanų vien dėl to, kad reikia kažką padovanoti. Toks vaikščiojimas ir pirkimas vien dėl pirkimo jam nesuteikia džiaugsmo, o ir pinigai ištirpsta labai greitai. Šią problemą jis sprendžia pirkdamas dovanas iš anksto, tačiau tik tokias, kokias norėtų gauti pats:

„Dovanoju pagal taisyklę, kad perku tai, ko reikia man pačiam. Jau nuo rudens, jeigu einu ir pamatau, kad kokiam geram daiktui, pavyzdžiui, šampanui – akcija ir tai yra tikras, geras šampanas – tai ir nusiperku. Šampanas juk negenda ir jei aš jo niekam nepadovanosiu, tikrai ant savęs nesupyksiu ir mielai sunaudosiu pats.“

Rimas pateikia ir kitą pavyzdį: „Arba rugsėjį kolega atvežė natūralaus, Graikijoje prispausto alyvuogių aliejaus, kuris negenda, yra geras. Tai ir nusiperku jį. Jeigu perki praktinius, gerus dalykus sau, ypatingai kai šiais laikais vartojimo kultūroje yra didelė mada sveikų, gurmaniškų produktų, gėrimų, kokių kavos pupelių, kanapių aliejaus, kurio kiekvieną dieną sau nepirktum. Aš toks truputį kaip žiurkėnas – sukaupiu gerų, praktinių daiktų, kurių man reikia pačiam, bet juos padovanoju kitam žmogui. Pagal mane tai tikroji dovana“, - sako jis.

Gruodį lietuviai išlaidauja daugiausiai

Rimas dovanas perka metų bėgyje, o ne prieš pat didžiąsias metų šventes. Taip jam pavyksta gruodžio mėnesį per daug neišlaidauti. Finansų ekspertai sako, kad „dėti dovanas į stalčių“ yra visai neblogas sprendimas, tačiau tada atsiranda kita problema. „Kiti jau ir liepos mėnesį pradeda ruoštis, moterys uogienes verda – visai geras dalykas. Tik tada atsiranda grėsmė prisipirkti per daug. Pavyzdžiui, jau turi dovaną, bet pamatai, kad šitas kilimėlis labai patiktų mamai, todėl dar ir jį nusiperki ir jau turi dvi dovanas. Tada gali patekti į bėdą, nes pamažu išleidi gerokai per daug“, - sako SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji teigia, kad gruodį lietuviai išties išleidžia daugiau, nei kitais mėnesiais: „Tą puikiai parodo mažmeninės apyvartos rodikliai – gruodžio mėnesį vidurkis yra didesnis, nei kitų mėnesių. Be to, vien nuėjus į parduotuvę galima pamatyti, kad ten akivaizdžiai daugiau žmonių“, - nusijuokia ji.

J. Varanauskienė pataria perkantiems dovanas atkreipti dėmesį į savo galimybes ir griežtai apsiriboti sumą, kiek galima išleisti. Sumą nustatoma pasiskaičiavus, kiek lieka pinigų, atėmus einamąsias išlaidas arba paskaičiavus santaupas.

„Reikia neužmiršti savo galimybių ir neprarasti realybės jausmo. Dažnai tos galimybės būna ne tokios, kokias rodo per televizorių, kur „ir turtuoliai taupo“. Jei žmogaus galimybės yra mažos, o jam reikia pirkti dovaną žmogui, kuris yra turtingas, nereikia galvoti, kaip aš čia pasirodysiu su savo kuklia dovana. Be to, didesnes pajamas turintis žmogus, gavęs brangesnę dovaną iš mažesnes pajams turinčiojo gali net nemaloniai pasijusti“, - sako finansų ekspertė.

J. Varanauskienė nusijuokia, kad ne gruodžio mėnesį apie dovanas ir šventinius finansus reikia galvoti. Tačiau ką daryti tiems, kurių dovanų stalčius vis dar tuščias, nors šventės jau čia pat.

Asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė nusišypso: „Pasimokyti iš situacijos ir kitais metais pradėti ruoštis iš anksto“. Anot jos, šiais metais vis dar nevėlu nusistatyti konkrečią sumą, pasidaryti sąrašą ir jį vykdyti. Maksimaliai nuolaidomis pasinaudoti gal jau ir nepavyks, bet vis dar galima išvengti per didelių išlaidų, juo labiau neplanuotų.

„Atsisėdus prie kompiuterio su šiuolaikine pasiūla galima ir per vieną vakarą dovanas supirkti. Svarbu, kad pagal sąrašą ir neviršijant nusistatytos sumos. Na, o jei realiai įvertinus situaciją pasirodo, kad visai nėra pinigų dovanoms, visada lieka galimybė įjungti fantaziją, pasitelkti Google universitetą bei Youtube pamokas ir gaminti rankų darbo dovanas“, - sako ji.

Patarimai, kad kitų metų gruodį pavyktų pakartoti Rimo sėkmę

Kuo anksčiau pradėsite ruoštis Kalėdoms – tuo jos bus ir psichologiškai, ir finansiškai lengvesnės, o paskutinės dienos prieš Kalėdas nepavirs panišku lakstymu po parduotuves. „Jei jau nuo vasaros į atskirą „vokelį“ atsidedate po truputį pinigų Kalėdoms, arba jei visus metus supirkinėjate dovanas, pasinaudodami -40% ar net -50% nuolaidomis, kurių metų bėgyje tikrai pasitaiko, tai Kalėdos neatneš daug streso ir finansinės įtampos. Jei iš anksto ruoštasi nebuvo ir Kalėdos užklupo „netikėtai“, reikia ramiai atsisėsti, realiai įvertinti, kiek galite sau leisti skirti pinigų šventėms – ir dovanoms, ir vaišėms", - sako ji.

Kai žinosite, kiek galite skirti dovanoms, pasidarykite dovanų sąrašą – surašykite visus gavėjus ir kiek pinigų skirsite kiekvieno iš jų dovanoms. Tilpkite į bendrą sumą, kurią nusistatėte. Ir, žinoma, stenkitės planą vykdyti – jei vieną dovaną nupirkote brangiau, nei planuota, kažkurią kitą teks nupirkti pigesnę, kad neviršytumėte bendros sumos.

M. Bunkaitė atkreipia dėmesį ir į šventinį stalą, kuriam paruošti taip pat reikalingos nemažos išlaidos. „Maistą irgi galima pradėti supirkinėti iš anksto, pasinaudojant nuolaidomis, kurios kas savaitę būna vis kitos. Žinoma, darbo yra, reikia įvertinti ir galiojimo laiką, bet taip galima sutaupyti 20-35% išlaidų vaišių stalui. Pavyzdžiui, viename prekybos tinkle buvo galima nusipirkti majonezo už pusę kainos, kitą savaitę – sviesto už pusę kainos ir t.t. Kodėl gi nenusipirkus didesnio kiekio - šventėms tikrai pravers“, - sako ji.

Kūrybiškas požiūris į išlaidas

„Kaip roges reikia ruošti vasarą, taip ir apie šventinį laikotarpį reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau. Tai jums padės išvengti priešventinio nerimo, neracionalių pirkinių ir pošventinių skolų“, - tvirtina Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.

Pasak jos, bent kelis mėnesius prieš vertėtų susidaryti savo šventinį biudžetą: susiplanuoti, kiek planuojama išleisti šventiniam stalui paruošti ir, kiek bus skirta dovanoms. Svarbu nustatyti realų biudžetą, kad vėliau, netektų gerokai jo viršyti ir lopyti atsiradusių finansinių skylių neatsakingais sprendimais.

Ji patarė, kaip racionaliai suplanuoti šventinį biudžetą: „Tarkime nešventiniam savaitgaliui išleidžiate apie 30 eur, tačiau juk žinome, kad šventinėmis dienomis sulaukiame daugiau svečių nei paprastai, be to, norisi, kad šventinis stalas būtų ypatingesnis. Tokiu atveju galite suplanuoti, kad šventiniams pietums ar vakarienei skirsite 50-100 eur. Taip pat turėtumėte suplanuoti dovanų biudžetą: kokią sumą ketinate skirti asmeniui ir, kokiam skaičiui asmenų ketinate įteikti dovanas. Tarkime vienam asmeniui ketinate skirti 10-15 eur, o dovanas teiksite 5 asmenims, dovanų biudžetas būtų nuo 50 iki 75 eur. Pridėkite dar 30-50 eur nenumatytoms išlaidoms, ar papildomoms dovanoms. Vadinasi šventiniam laikotarpiui jums prireiks apie 130-225 eur. Atsižvelgiant į tai, kada susidėliojote šventinį biudžetą, reikėtų reikiamą sumą padalinti iš mėnesių skaičiaus. Juk, jei jums liko 3 mėn. iki švenčių, po 40-50 eur per mėnesį atsidėti yra daug lengviau, nei per vieną mėnesį atidėti apvalią poros šimtų eur sumą“.

T. Grinytė tvirtina, kad jei ši suma pasirodys per didelė – galima kūrybiškai pažiūrėti į situaciją, pavyzdžiui, paskatinti svečius prisidėti prie šventinės vakarienės.

„Galite iš anksto susiplanuoti valgiaraštį ir pasidalinti tiek pasiruošimo, tiek finansine našta. Taip pat galima susitarti, kad šiemet dovanas teiksite slaptojo Kalėdų senelio principu – burtu keliu trauksite vardus ir tokiu atveju, kiekvienas turės įteikti tik po vieną dovaną. Dovanų finansinė našta kaipmat sumažės“.

Apgauti patiems save

T. Grinytė taip pat pataria, kaip elgtis tiems, kas linkę į spontaniškus sprendimus.

"Jei esate linkęs spontaniškai ir neracionaliai leisti pinigus ir jaučiate, kad laikytis plano jums gali būti per sunku – gudraukite. Eidami apsipirkti neimkite kredito kortelės, o piniginėje turėkite tik tiek grynų pinigų, kiek planuojate išleisti, taip pat galite pasikviesti kartu racionaliau pinigus valdantį draugą arba tiesiog atidėti pirkinį – dažniausiai atidėtus pirkinius pamirštame ir jų mums nebeprireikia, o piniginė taip greitai neištuštėja".

Lietuvos banko atstovė pabrėžė, kad itin svarbu nepirkti skolinantis, tiek iš kitų, tiek naudojant savo kredito kortelę, nes šventės ir euforija greitai baigiasi, o skolas gali tekti grąžinti ilgą laiką.