Rezultatai džiugina
Jau 2024-ųjų sausį Vilniaus gyventojai pradėjo rūšiuoti maisto atliekas nuo kitų atliekų srauto ir, anot E. Bernotavičienės, jiems sekasi visai neblogai:
„Žinoma, įpročiams susiformuoti reikia laiko. Netikime stebuklais, kad nuo pirmų metų, mėnesių miestiečiai puikiai rūšiuos. Bet matome, kad įpročiai tikrai formuojasi, vis daugiau gyventojų ne tik rūšiuoja plastiką, stiklą, popierių, kas jau yra įprasta, bet pradeda rūšiuot ir maisto atliekas, nebemeta jų į bendrą mišrių atliekų srautą. Rezultatai pakankamai geri, praktiškai visi gyventojai jau yra atsiėmę tuos 7 litrų kibirėlius, kuriuos gali patogiai padėti savo virtuvėje ir į kurį įdėjus oranžinį maišelį jau turime visą maisto atliekų rūšiavimo sistemą“. Šių maišelių, anot pašnekovės, išdalinta beveik 950 tūkst., o maišelius galima ne tik atsiimti, bet ir įsigyti parduotuvėse.
Skaičiuojama, kad nuo 2024-ųjų pradžios iki lapkričio mėnesio Vilniaus miesto gyventojai surūšiavo apie 2,5 tūkst. tonų maisto atliekų. Skaičiuojant vienam gyventojui, per metus susidaro apie 40–50 tonų maisto atliekų, tad pasitempti dar tikrai yra kur, tačiau rūšiavimo tendencijos džiugina.
Vis dėlto, pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovės, rūšiuoja tikrai ne visi, o bene esminė priežastis to nedaryti – baimė, kad virtuvėje atsiras dar vienas konteineris atliekoms. Kiti gi sako namuose negaminantys, tad ir maisto atliekų neturintys. Visgi, praktika rodo ką kita – maisto atliekų susidaro net namuose, kur šeimininkauti virtuvėje tikrai neįprasta. Pasak E. Bernotavičienės, vis dar pasitaiko mitų, kad atliekos vis tiek atsiduria vienoje vietoje, tad rūšiuoti jų nė neverta.
Pasakė, kokios dažniausios rūšiavimo klaidos
„Šiuos naujus pakeitimus įtakojo tiek Europos, tiek nacionaliniai teisės aktai, kurie įpareigoja visas savivaldybes užtikrinti gyventojams atskirą maisto atliekų rūšiavimą, priemonių suteikimą, kad visi gyventojai turėtų tokias galimybes“, – pasakoja pašnekovė. Už naujų taisyklių nepaisymą, kaip ir už bet kokių kitų atliekų rūšiavimo pažeidimus, gyventojams numatytos administracinės nuobaudos.
Rūšiuojant neretai pasitaiko klaidų. Bene dažniausiai, pasakoja pašnekovė, nutinka taip, kad maisto atlieka neatskiriama nuo jos pakuotės, į maisto atliekoms skirtą maišelį produktas išmetamas kartu su pakuote, nors labai svarbu pakuotę mesti atskirai. O štai antra dažnai pasitaikanti klaida – neteisingas aliejaus rūšiavimas. Silkė, alyvuogės, įvairūs kepiniai per šventes sufleruoja, kad ko jau ko, bet aliejaus atliekų tikrai netrūks. Aliejaus į atliekų konteinerius pilti nereikėtų, būtent aliejaus rūšiavimui yra sukurtos specialios talpos, kurias galima nemokamai atsiimti didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Šią talpą pripildžius, ji turėtų būti vėl nuvežama į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir nemokamai priduoti.
Kitų metų antrąjį ketvirtį planuojama pradėti naudoti maisto atliekų konteinerius, kuriuos atliekų vežėjai ištuštintų tiek prie daugiabučių, tiek prie nuosavų namų. Palaipsniui planuojama pereiti prie maisto atliekų konteinerinės sistemos, tačiau dėl vietos konteineriui trūkumo pokytis, anot pašnekovės, nebus staigus ir dalis vilniečių toliau maistą rūšiuos oranžiniuose maišeliuose.