Atkapstė oro temperatūros stebėjimo istoriją: jei situacija nebūtų pasikeitusi, dabar lipdytume sniego senį

Šylantis klimatas – tikrai nėra pramanas. Tą puikiai iliustruoja ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo „Facebook“ paskyroje „Meteo.lt“. Čia apžvelgiama oro temperatūros stebėjimų istorija rodo, kad „praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis“. Pasirodo, anksčiau orai būdavo smarkiai kitokie – žiema į Lietuvą atslinkdavo dar lapkričio pradžioje, o ledas upes užklodavo jau lapkričio viduryje. Tad jei situacija būtų nepakitusi, dabar pro langą matytume ne tik darganotą dangų, bet ir sniegą ar užšalusius vandens telkinius, o vietoje skėčio griebtume roges ir skubėtume lipdyti sniego senį.

Kad į Lietuvą žiema atkeliaudavo lapkritį, rodo ne kartą fiksuoti XIX a. pabaigos duomenys. Pasak tarnybos, prieš 128 metus, 1896 m. 17 d., užšalo Nemunas, o pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.

„Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta atskleidžia ir mūsų turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C)“, – turimais duomenimis dalijasi meteorologai.

Jie taip pat pastebėjo, kad „paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais“, o ilgai užsitęsusios šaltesnės žiemos lemdavo, kad kovas buvo laikomas ne pavasario, o žiemos mėnesiu.

„Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos. Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka.

Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą [apie projektą galite skaityti žemiau, aut. past.], Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą“, – aiškina meteorologai.

ICEREG projekto tikslas, pasak tarnybos, – „modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika“.