Adventas – džiugaus laukimo ir sustojimo metas
Anot kunigo Manto Šideikio, šių dienų žmogus, išgirdęs žodį „adventas“, pirmiausia galvoja, kad kažko reikės atsisakyti. „Vadinasi, bus pasninkas. O ką reiškia tas pasninkas? Vadinasi, nevalgysiu mėsos, bet valgysiu didžiulį omarą. Pasninkas – ne apie tai. Pasninkas yra apie tai, ko aš nesuvalgau ir duodu tik tam, kad galėčiau paaukoti to, ko nesuvalgiau kitam, vargstantiems, dienos vaikų centram, benamystę patiriantiems. Mūsų pataupymas savo išteklių ir davimas jų kitiems yra mūsų, kaip ir bažnyčios bei Carito tikslas“
Pasak dvasininko, Caritas nori parodyti, kad prisidėti prie gerų darbų gali kiekvienas, gerumo žvakutės – vienas tokių būdų.
„Delfi diena laidoje“ dalyvavo ir Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Buteikaitė.
„Susitinka žmonės, kuriems reikia pagalbos, su žmonėmis, kurie nori padėti. Advento metas, kaip kunigas Mantas minėjo, yra ypatingas laukimo metas, džiugus metas, nes žinome, kad gims Jėzus ir tos šventės džiugiai laukiame. Tačiau Advento metu esame kviečiami truputį kasdienybę išgyventi kitaip. Pavyzdžiui, mažiau laiko prie socialinių tinklų, daugiau laiko vieni su kitais pasikalbėti, mažiau lėkimo, daugiau laiko ryte lėtai išgerti kavos ar arbatos puodelį, pasiruošti naujai dienai, pergalvoti savo metus.
Tų akimirkų Advento metu reikia sustabdymo, užfiksavimo, pajautimo, pasidžiaugimo, padėkojimo už tai, ką turime, kuo galime dalintis. 27-ti metai, iš tikrųjų labai daug metų vyksta šita iniciatyva ir ačiū Dievui, kad jinai vyksta, nes pagalbos reikalingų žmonių yra labai daug. Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdo riziką, kas septintam trūksta maisto. Žmonių, reikalingų pagalbos, yra tūkstančiai Lietuvoje. Džiaugiamės, kad yra ne ką mažesni tūkstančiai žmonių, kurie nori prisidėti prie Carito organizacijos iniciatyvos“, – mintimis dalinasi D. Buteikaitė.
Skatina kreiptis ir galinčius padėti, ir tuos, kuriems reikalinga pagalba: tikrai nepaliksime jūsų vienumoje
Pašnekovės teigimu, šios žvakelės yra pagalbos vieni kitiems simbolis, rūpesčio ženklas, kadangi jas gamina Carito pagalbą gaunantys žmonės. Kiekviena žvakė liejama su begaliniu rūpesčiu ir dėmesio.
Kunigas siūlo nesikeisti brangiomis dovanomis tarpusavyje, skelbti dovanų pasninką ir šiemet pasukti kiek kita linkme – tai, ką norėtume brangaus dovanoti, geriau paskirti vaikų dienos centrams, benamystę patiriantiems, senjorams ar kitiems, kurie stokoja. O šeimoje apsikeisti dėmesiu, ne brangiomis dovanomis. Taip pat dvasininkas linki daugiau dėmesio skirti sau, dovanoti tikrą, nuoširdų dėmesį ir pokalbį šeimos nariams, aplenkiant susirašinėjimą vien socialiniais tinklais. Antrina ir D. Buteikaitė – pakėlus akis ir apsidairius, kiekvienas pamatysime savo aplinkoje žmogų, kuriam reikia pagalbos – galbūt finansinės, o galbūt nuoširdaus pokalbio žmogui, kuris išgyvena vienišumą. Vienišumas aplanko net tuos žmones, kurie neturi jokių finansinių rūpesčių. Pasidalinti, anot pašnekovės, galima ne tik finansais, bet ir laiku, žiniomis, informacija, nukreipti žmones, kur jie gali gauti pagalbos, reikalingus atsakymus į savo klausimus.
„Žmonės, kuriems reikalinga pagalba Lietuvoje, yra labai skirtingi. Tai – ir šeimos, ir vaikai, ir senjorai, ir žmonės su negalia, ir iš įkalinimo įstaigų išeinantys žmonės, smurtą patiriantys, priklausomybėmis sergantys, benamystę išgyvenantys. Žmonių, kuriems reikalinga tam tikra pagalba kažkurioje gyvenimo situacijoje, yra labai daug ir Caritas, dėka visų aukotojų, kurie aukos mūsų organizacijai visą Advento laikotarpį, už tai gaus dovanų žvakelę, mes galėsime už tas lėšas visais kitais ateinančiais metais organizuoti labai skirtingą pagalbą visoj Lietuvos teritorijoj“, – padėti ragina pašnekovė, ir skatina kreiptis tiek kažkaip galinčius pagelbėti, tiek tuos, kuriems pagalba reikalinga. Jei negalės padėti Caritas – D. Buteikaitė pažada, kad reikalinga pagalba bus rasta kitur. Net labai sudėtinga situacija – Carito atstovė sako, kad organizacija išbus su žmogumi kartu.
