Iki šios dienos išliko labai nedaug žinių apie jo pirmtaką - senovėje dabartinės Turkijos teritorijoje gyvenusį vyskupą Nikolą, padėdavusį skurde gyvenantiems žmonėms.
Praėjus daugeliui metų po jo mirties, Nikolas buvo paskelbtas šventuoju ir vaikų globėju. Gruodžio 6-oji – Šv. Nikolo diena yra minima kai kuriose Europos šalyse. Šv. Nikolas lankosi miestuose ir kaimuose, vadovauja paradams, kalbina vaikus ir teikia jiems dovanas. Jis vaikšto apsirengęs raudonai balta mantija ir aukšta kepure.
Olandų emigrantai šią tradiciją atvežė į Ameriką. Jie Šv. Nikolą vadino Sinterklaasu, ir pamažu anglų kalboje įsitvirtino vardas Santa Klausas (Santa Claus).
Lietuviško Kalėdų Senelio šaknys kiek kitokios. Senovėje per Kalėdas apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų Seniu arba Kalėda. Kalėdų Senis vaizduodavo sudievintą prosenį arba žynį kalėdotoją, kuris užkalbinėdavo būsimą derlių, aukodavo namų dievams.
Kalėdų Senelis įvairiose tautose
Įvairiose šalyse Kalėdų senelius atitinkantys personažai vadinami skirtingai:
Šv. Mikalojus – įvairiose šalyse (Saint Nicholas);
Santa Claus – angliškai kalbančiose tautose, ypač JAV, Lotynų Amerikoje, Japonojoje. Pavadinimas kilęs iš Šventojo Mikalojaus;
Father Christmas – „Tėvas Kalėdas“ Didžiojoje Britanijoje;
Daidí na Nollag - „Kalėdų tėvelis“ Airijoje;
Kalėdų Senelis – lietuvių, ispanų (Papá Noel), prancūzų (Père Noël) tautose;
Senis Šaltis – rusų (Ded Moroz) ir kitose tautose.
Weinachtsmann – vokiškai;
Joulupukki – (tiesioginis vertimas – Kalėdų ožys) – suomių tautoje. Šis personažas gyvena Laplandijoje, turi žmoną Joulumuori, važinėja elniais kinkytose rogėse.
Julenissen – Kalėdų nykštukas – norvegų tautoje;
Tomten – (irgi Jultomten) – Kalėdų nykštukas arba Julbocken – Kalėdų ožys – švedų tautoje;
Julemanden – Kalėdų vyras – danų tautoje;