Šiltnamių lepūnė puošnioji karpažolė
Kalėdų žvaigžde šis poatogražių augalas vadinamas dėl viršūnėje išaugančių raudonų pažiedžių, o puansetija pavadinta ją pastebėjusio JAV ambasadoriaus Mechike Joelio R. Poinsetto garbei. Iš tiesų tai yra puošnioji karpažolė (Lot. Euphorbia pulcherrima), natūralioje gamtoje užauganti net iki 3 – 4 metrų aukščio. Masinei prekybai jos pradėtos auginti 1900 metais.
Punioje (Alytaus sav.) įsikūrusiame Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiemet pražydo per 40 tūkst. puansetijų – visi šiltnamiai skendi ryškiuose raudonuose, baltuose, kreminiuose žieduose. Puansetijų įvairovė kasmet vis didesnė, tačiau auginti jas ryžtasi nedaugelis, nes ši gėlė yra tikra šiltnamių lepūnė.
Iš Italijos ir Vokietijos parvežti daigeliai Žemaičių šiltnamiuose įkurdinami per patį vidurvasarį, o savo grožį augalai parodo tik lapkričio pabaigoje. Ūkio vadybininkas Eimantas Žemaitis tikina, jog retai kuriam gėlininkui pavyksta išsaugoti puansetiją iki kitų Kalėdų. Po švenčių puansetija savo puošniuosius lapus numeta ir net jei nenudžiūsta, nebebūna tokia graži.
„Tai yra augalas, kuriam reikia daug šviesos, bet nepatinka tiesioginiai saulės spinduliai. Be to, jis nemėgsta perlaistymo – mes puansetijas auginame beveik kaip kaktusus“,- sakė E. Žemaitis.
Puansetijų auginantojas tvirtina, jog sudaryti tokias sąlygas, kaip šiltnamyje, šiai lepiai gėlelei namuose beveik neįmanoma.
Džiugins tik per šventes
Nors kiekvienas stengiamės tamsias žiemos dienas praskaidrinti bent vienu ryškiu augalėliu, specialistai įspėja, jog puansetijos džiugina itin trumpai. Jos žydi tik šiek tiek ilgiau nei tris savaites, todėl paskubėjus nusipirkti gėlę gruodžio pradžioje, prieš šventes gali tekti namus puošti naujais augalais.
Perkant puansetijas, reikėtų rinktis ne tuos augalus, kurie gražiausiai yra išskleidę viršutinius ryškiuosius pažiedžius, o turinčius jų kuo mažiau – tai garantija, kad Kalėdų žvaigždė džiugins ilgiau.
Daugelis augalą pasmerkia pražūčiai vos išsinešę iš parduotuvės, nes puansetija ypatingai nemėgsta šalčio ir vėjo gūsių. Prieš išeinant į lauką, gėlę reikėtų apsukti popieriumi arba uždengti maišeliu.
Puansetijos negalima statyti prie lango, kuris varstomas, vėdinant kambarį. Nors ji nori šilumos ir geriausiai auga 20 – 25 laipsnių temperatūroje, radiatoriaus kaimynystė tikrai nepatiks – toje vietoje oras per sausas, kad puansetija gerai jaustųsi. Jos namai – tolimojoje Meksikoje, Floridoje, Gvatemaloje, kur daug drėgmės ir šilumos.
Todėl norėdami išsaugoti puansetiją kuo ilgiau, parinkite jai šiltą vietą ir pasiruoškite papildomai drėkinti kambario orą. Laistyti reikia šiltesniu nei kambario temperatūra vandeniu ir būtinai stebėti, kad nemirktų gėlės „kojos“ – būtina po poros valandų išpilti iš lėkštelės nubėgusį vandenį.
Iš naujo pražydina tik kantriausieji
Neilgai trukus, kone iškart po švenčių, puansetija praras savo gražiąją karūną. Nubirę spalvoti pažiedžiai praneša gėlės savininkui, kad augalui reikia ramybės. Jei norite pabandyti puansetiją išsaugoti, pastatykite vazoną ant rytinės ar vakarinės palangės ir nugenėkite. Jei augo vienas stiebas, palikite tik maždaug 7 cm kamieną. Netrukus gėlė turėtų pradėti krauti naujus pumpurus.
Pavasarį puansetiją reikėtų persodinti į durpinę ar kompostinę žemę, šiek tiek dažniau laistyti ir patręšti. Šviesioje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių įkurdinta, nuolat tręšiama gėlė greitai augs, tad per vasarą gali užaugti net iki pusės metro aukščio.
Bet pražydinti puansetiją gali tik kantriausieji. Kad sukrautų žiedpumpurius, jai reikia visiškos tamsos, tad visą mėnesį turi būti nustatytas griežtas 12 – 14 valandų tamsos režimas. Tuo metu puansetiją reikia saugoti net nuo iš lauko sklindančio gatvių apšvietimo.
Kantriausieji gėlininkai šį augalą kiekvieną vakarą dengia kartonine dėže. Ar verta tiek vargti dėl trumpo šventinio džiaugsmo, kiekvienas sprendžia pats.