Pirmoje vietoje – Vilniaus eglė
Pirmoji vieta ir 20 proc. DELFI skaitytojų balsų atiteko Vilniaus miesto Kalėdinei eglutei.
Skaitytojų širdis užkariavusi sostinės didžiulė gyva žaliaskarė apgaubta kalėdiniu žaisliuku, nukėlė į bene jaukiausią prieššventinį užsiėmimą – eglutės puošimą. Šiemet buvo pratęsta praėjusiais metais atgaivinta tradicija – Katedros aikštėje vėl puikuojasi natūrali Kalėdų eglė. os žaisliuką. Burbulo formos puošybos elementas pasirinktas neasitiktinai: juk Kalėdų eglutės puošimas yra viena stebuklingiausių šventinio laikotarpio akimirkų. Prie Kalėdų eglės galima ne tik prieiti, bet ir užlipti kiek aukščiau bei pasigrožėti vaizdu.
Antroje vietoje – Marijampolės eglė
Marijampolė, surinkusi 15 proc. balsų, nurungė ir Kauną, ir Klaipėdą, ir Šiaulius ir visus kitus miestus, nusileidusi tik sostinės eglei.
Miesto širdyje sužibusi didinga Kalėdų eglė apsupta tūkstančių žėrinčių švieselių, kurios skleidžia šilumą, ramybę ir bendrystę. Eglės papuošimai – širdelės – primena, kaip svarbu puoselėti ryšį su gimtuoju kraštu ir savo mylimais žmonėmis, kurie daro mūsų gyvenimus ypatingus. Šalia eglutės švyti širdžių medeliai, skleidžiantys simbolinius linkėjimus: mylėti, dalintis gerumu, dovanoti šilumą ir džiaugsmą. Čia pat laukia ir širdelė su užrašu „Susitikime čia“, kviečianti sustoti, prisiminti, kad švenčių esmė – ne dovanos, o susitikimai su tais, kurie mums brangiausi.
Trečia vieta dalijasi Kaunas ir Klaipėda
Viena kitą vis pralenkdamos visgi galiausiai surinko po lygiai – po 14 proc. skaitytojų balsų ir trečia vieta pasidalino Kauno ir Klaipėdos eglutės.
Kaune, Vienybės aikštėje, stovi jaukumu pulsuojanti, meduoliais puošta 18 metrų aukščio eglė, kuri atkeliavo iš Šilainių rajono. Prieš 37 metus savo kieme sodintą medį miestui padovanojo kauniečių šeima. Ant pagrindinio Kalėdų simbolio nutūpė šimtai meduolių, o viršūnę puošia ilgos, dailios smilgos. Po daugybės metų pertraukos laikinoji sostinė džiaugiasi gyva kalėdine egle. Šiais metais Kaunas tapo pirmuoju Kalėdų eglę įžiebiančiu ir šventinių renginių maratoną pradedančiu šalies miestu.
Klaipėdos Kalėdų eglė iš kitų Lietuvos eglių išsiskiria tuo, kad ji yra besisukanti. Šalia jos veikia atvira ledo čiuožykla, kurią nušviečia milžiniška mėnulio pilnatis, Karlskronos aikštėje įsikūrė šviečiančių sūpynių projektas „Susvajoti Kalėdas“. Šiais metais uostamiesčio eglei išleista kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Natūralią eglę jau devintus metus dovanoja gyventojai – žaliaskarė atkeliavo iš šalia uostamiesčio esančio Jakų kaimo. Kadangi pats medis nekainavo, lėšos buvo skiriamos būtent besisukančiam mechanizmui. Tačiau jį žadama panaudoti ne kartą. Vasarą, patobulinus konstrukciją, vietoje eglės su tuo pačiu mechanizmu galima sukurti besisukančią sceną.
Ketvirtoje vietoje – Jonava
Į ketvirtą vietą su 9 proc. balsų įsiveržė Jonavos miesto Kalėdinė eglutė – žiemiškai šilta raštuota kepurė. Jos spalvos ir raštai nuolat kinta dėka šiuolaikinių technologijų. Šių metų Jonavos Kalėdų šventės tema – „Šiltos kalėdos“. Tema sujungė šventiškai papuoštą miestą, pagrindinę eglę, pėsčiųjų tiltą, apgaubtą žėrinčiu šaliku ir eglučių miestelį bei atspindi prisiminimus apie kalėdinius rankų darbo mezginius ir tėvų žodžius: „Užsidėk kepurę! Kur tavo pirštinės – lauke šalta!“
Penktoje vietoje – Mažeikiai
8 proc. Jūsų balsų surinko Mažeikių eglutė.
Šūkiu „Mažeikiai švenčia!“ šiaurės vakarų Lietuvos miestas paskelbė šiųmečių žiemos švenčių pradžią ir aikštėje priešais Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią įžiebė pagrindinę miesto Kalėdų eglę. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet Mažeikiuose sužibo gyva žaliaskarė, kurią miestui padovanojo Valstybinė miškų urėdija. Kalėdų eglės aukštis siekia 15 metrų, o ją puošia įvairių dydžių sidabro spalvos burbulai. Būtent jie ir tapo pagrindiniu šiųmečių švenčių puošybos elementu. Mažeikiuose sužibo ir eglę supančios šventinės dekoracijos, kurios glaudžiai susijusios ir su pačios žaliaskarės puošyba. Tai – šviečiantys sidabriniai medeliai ir didžiuliai tuščiaviduriai burbulai, sukurti iš girliandų, o jų viduje – aukso ir sidabro spalvos žaisliukai. Šių metų miesto šūkis – „Mažeikiai švenčia!“, o dominuojantis simbolis – rudas meškiukas raudonu kaspinu. Tokį pliušinį kelių metrų ūgio meškiną Kalėdų eglės įžiebimo šventėje sutiko ir miesto gyventojai bei svečiai.
Šeštoje vietoje – Šiauliai
7 proc. skaitytojų balsų surinko Šiaulių Kaldėinė eglutė. Ją puošiant buvo siekiama ne tik sukurti estetiškai patrauklų vaizdą, bet ir perduoti gilią prasmę. Kalėdų eglės grožiui sukurti buvo panaudota apie 2200 m šviečiančių girliandų, 400 vnt. auksinės, sidabrinės ir baltos spalvos, įvairių dydžių burbulų, 100 vnt. šviečiančių Šiaulių miesto simbolių – meška, jautis, kunigaikštiška kepurė, apvaizdos akis – bei 6 dideli miesto simbolių variantai eglės prieigose. Kiekvienas simbolis turi savo istoriją ir asociacijas, kurios kartu sukuria unikalų Šiaulių miesto portretą. Šalia Kalėdų eglės suspindo 50 mažesnių, šviečiančiomis girliandomis papuoštų eglučių, kurios pripildė Prisikėlimo aikštę jaukumo ir šviesos.
Septintoje vietoje – Utena ir Alytus
Po lygiai – 6 proc skaitytojų balsų surinko Utenos ir Alytaus miestų Kalėdų eglutės.
Šiais metais gražuolę Utenos eglutę nuspręsta puošti tautiniais akcentais – tautinių raštų tematiką rinkosi patys uteniškiai. Žaliaskarės įžiebimo ceremoniją palydėjo šventiniai fejerverkai. Vaikučiams, labiausiai laukiantiems eglutės įžiebimo ir stebuklų, buvo skirtos įvairiausios šventinės pramogos: žaidimai, laiškų Kalėdų pašte rašymas, norų aukuruose deginimas. Taip pat išsipildė svajonė žvilgtelėti į Kalėdų Senelio namelį, pavaikščioti po stebuklingą Kalėdų Senelio rezidenciją, susitikti su Snieguole ir gerais vaikų draugais Nykštukais bei kitais pasakų personažais. Šventėje buvo galima ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti patikusių suvenyrų, gardumynų čia pat veikusioje kalėdinėje mugėje. Netrūko ir įdomių bei nemokamų edukacijų, subūrusių smalsiausius uteniškius.
„Baltoji Alytaus pasaka“ – taip vadinasi šių metų Kalėdos Alytuje. Rotušės aikštėje sužibo karkasinė, iš natūralių eglišakių sukonstruota, baltais žaislais ir tviskančia viršūne pasidabinusi eglutė, o pasakų šviesa tarsi purus sniegas apgaubė visą miestą. Rotušės aikštę užliejo baltos pasakos šventinė atmosfera – susirinkusiųjų laukė ne tik eglutės įžiebimas, bet ir koncertas, mažųjų alytiškių mylimas Kalėdų Senelis. „Baltosios Alytaus pasakos“ dvasia atskriejo ir į Senamiesčio skverą, kur nutupė praėjusiais metais miestą puošę rankų darbo paukšteliai. Šie simboliniai sparnuočiai, kurie praeitą žiemą buvo nutūpę ant centrinės eglutės šakų, šįkart praskaidrina Senamiesčio skvero erdvę, suteikdami jai ypatingo jaukumo ir šilumos. Kiekvienas paukštelis – tai unikalus vietos menininkų kūrinys, su meile ir rūpesčiu atnešantis Kalėdų dvasią tiesiai į miestiečių širdį. Šiemet Alytuje Kalėdų magiją jau jubiliejinį 10-ąjį kartą mieste kuria renginio organizatorių kartu su partneriais Alytaus miesto savivaldybe įkurdintas „FM99 Kalėdinių eglučių parkas“, kuris šį kartą įsikurė centrinėje miesto dalyje, aikštėje prie paminklo „Laisvės angelas“. Metai iš metų ši iniciatyva buria bendruomenę ir pritraukia daugybę eglučių kūrėjų bei parko lankytojų. Kiekviena šio kalėdinio parko eglutė pasakoja skirtingą istoriją.
Aštuntoje vietoje – Panevėžys
Paskutinėje vietoje atsidūrė Panevėžio Kalėdų eglutė, surinkusi mažiausiai Jūsų balsų – 3 proc.
Panevėžio Laisvės aikštėje įžiebta Kalėdų eglė, papuošta unikaliomis 3D geometrinių formų dekoracijomis, siekia 18 metrų aukštį, o jos skersmuo apačioje – apie 8 metrus. Karkasinė eglė suformuota iš 2 tūkst. eglišakių. Vietoj žaisliukų šiemet žaliaskarę puošia 3D rombo ir trikampio formos dekoracijos ir daugiau kaip 8 tūkst. žėrinčių lempučių. Panevėžio Kalėdų eglę ir miestą puošė pirmą kartą konkursą laimėjusi vilniečių įmonė. Šiųmetė kalėdinio laikotarpio tema – „Kalėdų improvizacijos“, tad ryškiaspalvės geometrinių formų dekoracijos papuošė pagrindines miesto gatves, Laisvės aikštę ir Senvagę.