Šįmet dėl gražuolės titulo virė ypač įnirtinga kova. Pasigedę rinkimuose savo eglės, parašais ir skundais DELFI redakciją užvertė mažeikiškiai, o kiti miestai ėmė reikšti pretenzijas, esą jų miestų eglės netinkamai nufotografuotos. Atskira istorija su Panevėžio egle – šio miesto medis sulaukė galybės patyčių, kol neapsikentusi Aukštaitijos sostinės savivaldybė eglei padarė plastinę operaciją ir aplipdė papildomomis šakomis.
Iš viso gražiausios eglės rinkimuose sulaukta 149 tūkst. 227 DELFI skaitytojų balsų. Kauno žaliaskarė sulaukė 31,3 proc. balsų. Antroje vietoje liko Mažeikių eglė – 28,3 proc. Bronza atiteko Šiaulių miesto eglei – 11,6 proc. balsų.
Numezgė 3800 kilometrų siūlo
18 metrų aukščio Kauno eglė šįmet pasipuošė iš plastikinių maišelių išmegztais nėriniais. Ant medžio sukasi Kauno menininkų sukurti įspūdingo dydžio angelai.
Ne pirmus metus Kaunui egles kurianti Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovė Jolanta Šmidtienė pasakoja niekada nesiekusi apdovanojimų. Menininkė girdėjo, kad DELFI komentaruose žmonės pykstasi diskutuodami, kurio miesto eglė gražiausia.
„Malonu, kad įvertino, vadinasi, ne be reikalo stengtasi“, – DELFI kalbėjo J. Šmidtienė, kuriai šiųmetės eglės idėja gimė dar per praėjusias Kalėdas. „Man džiugu, kad eglė graži ir neįžiebta – graži savo faktūra, gražu žiūrėti ir dieną, ir vakare, tačiau tikrąjį vaizdą įgauna vakare“, – apie savo kūrinį kalbėjo dailininkė.
Du mėnesius prie eglės dirbo apie 20 žmonių. Būta ir daugiau pagalbininkų – eglę kūrė vaikai, pensininkai. „Miesto močiutės ateidavo į galeriją ir sakydavo, kad vietoje to, kad bartųsi ant valdžios, iš piktumo geriau ką nors numegs. Tai duodavau numegzti kokį metrą pynės. Aš pasijaučiau vos ne kaip nuodėmklausė“, – juokėsi J. Šmidtienė. Menininkė pasakojo, kad kol buvo kuriama eglė, plastikiniai maišeliai Kaune buvo tapę deficitu.
J. Šmidtienė atskleidė, kad eglę ketinama siūlyti į Guinesso rekordų knygą. Tikimasi, kad medis bus įrašytas į rekordų knygą kaip didžiausios kvadratūros mezginys. Eglėje naudojamas mezginys yra 500 kvadratinių metrų ploto. Suskaičiuota, kad eglė pagaminta iš 3800 kilometrų siūlo. Mezginio aukštis – apie 10 metrų. Ant eglės besisukantys didžiuliai dviejų metrų aukščio angelai irgi aprengti mezginiu.
„Kitiems metams turiu tris intriguojančias idėjas, tačiau kol kas tylėsiu ir nieko nesakysiu. Vienos idėjos labai drąsios, kitos švelnesnės. Nebūtina eglutę statyti Kaune – eglutė jau nebe eglutė, ji tampa kažkokiu objektu. Sulaukiu daug laiškų iš užsienio, įvairių Italijos dizaino įmonių su klausimais ir pasiūlymais“, – kalbėjo J. Šmidtienė, jau galvojanti apie kitas Kalėdas.
Eglė Kaune greičiausiai stovės iki sausio pabaigos. Po to angelai keliaus į sandėlį ir lauks kitų progų pasirodyti, mezginį planuojama panaudoti kitų objektų statybai. Galbūt mezginys taps sėdmaišiais ar skulptūromis per Kauno miesto dienas.
Kauno eglės įžiebimo akimirkos:
