Kad šventės neapkarstų: etiketo žinovė pasakoja, kaip išsisukti iš nepatogių klausimų prie stalo ir etiškai priimti nepatikusią dovaną

Per didžiausias metų šventes susibūrę artimieji ir giminės per pokalbius paliečia įvairiausias temas. Kaip derėtų elgtis prie Kalėdų stalo, kokių pokalbių temų reikėtų vengti ir kaip reaguoti į netikėtas dovanas? Apie visa tai – iš žinomos etiketo specialistės lūpų.

Etika kuria dėmesingumą ir jaukumą

Etiketo žinovė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė sako, kad dėmesys ir pagarba aplinkiniams žmonėms yra etiketo pagrindas ir kuriama atmosfera. O šventinis laikotarpis kuriamas jau renkant dovanas.

„Renkant dovanas reikėtų pagalvoti apie kiekvieną žmogų, apie jo pomėgius, aišku – ir apie savo biudžetą, ir tarpusavio santykį, tarpusavio susitarimus. Ypatingai dabar įprasta šeimos ar draugų rate numatyti sumą ar tam tikras dovanas, tai reikėtų tų susitarimų ir laikytis. Būna, kad žmonės susitaria kokią nors sumą, o kažkas labai norėjo dvigubai brangesnę dovaną įteikti. Tai reikėtų gerbti tuos susitarimus ir žiūrėti, kas žmogui patinka – fantazijai vietos kiek norite“, – sako pašnekovė.

Kartais nutinka ir taip, kad žmonės renka dovanas pagal savo, o ne gausiančiojo pomėgius. I. Sapagovaitė-Briedelienė teigia, kad jei ir kitam žmogui tai patinka, tame tikrai nėra nieko blogo.

Kaip įteikti ir kaip priimti dovanas?

O kaip elgtis dovanojant dovanas, kaip kas įteikti?

„Dovanojant dovaną, kaip ir ją renkant, reikėtų individualiai ją įteikti, žiūrint žmogui į akis, ne tai kad „va, prašau, tau dovana“ ir kažkur numesti, bet padaryti iš to džiaugsmą. O priimant dovanas reikėtų už jas padėkoti. Dažnai sulaukiu klausimo kada jas atidaryti? Per šventes kaip ir viskas aišku, bet kitomis progomis būna klausimas – ar atidaryti iš karto, ar atidaryti vėliau. Yra dvi situacijos: kai yra tam laiko, tai geriau iš karto, bet kai būna didesnės šventės, kaip ir Kalėdos – daug dovanų vienu metu, tuomet jas geriau atidaryti vėliau ir būtinai padėkoti“, – pasakoja etiketo žinovė.

O kaip dėl situacijų susitikus draugams, jei norima įteikti dovanas ne kiekvienam atskirai, o šeima – šeimai? Anot I. Sapagovaitės-Briedelienės, tai tikrai priimtina ir nėra privaloma atskirti šeimos, nebent aiškiai žinote kiekvieno norą ir galite jį išpildyti.

O kaip elgtis, jei gavus dovaną nuostaba yra ne tokia ir džiaugsminga, kaip tikisi dovanos teikėjas?

„Geriausia laikytis tos pagarbos kitiems ir neišsiduoti, kiek įmanoma. Pavyzdžiui, jei gavote knygą ir arba tokią turite, arba tokių neskaitote. Gavus tą dovaną reikėtų padėkoti už dėmesį, kad man labai patinka skaityti, labai ačiū, kad išrinkai dovanų knygą – ką nors pasakyti gero apie tą dovaną, nes vis tiek galima kažką sugalvoti. Jeigu megztinis negražus ar netinka, tai gal jo spalva labai graži. Reikia skirti dėmesio tam žmogui už pastangas ir laiką, kuris jis paskyrė išrinkti“, – įvardija etiketo žinovė.

Pašnekovė pataria ne tik susilaikyti nuo kritikos, bet ir nerodyti grimasų, kurios aiškiai išduos, jog dovana nepatiko.

Reikia mokėti ne tik dovanoti, bet ir priimti

Gana dažnai gavę dovanas žmones nedėkoja, o sako: „Oi, nereikėjo, na kam čia man?“. Kuo pakeisti šią frazę? I. Sapagovaitė-Briedelienė sako, kad pakeisti šią frazę galima padėka.

„Mūsų kultūroje yra labai mėgstama sakyti „nereikėjo“, ar, kai gauni komplimentą, pradedi pasakoti istoriją, kodėl to komplimento nesi vertas. Ar kai moteriai pagiria suknelę, ji „baik tu, čia sena, nei man tinka, nei ką“. Tai lygiai taip pat ir su dovanom – padėkoti. Nereikia jokių aiškinimų. Dažnai būna tokia nemaloni situacija, kai vieni dovaną gauna, o kiti neturi ir prasideda tirada, kodėl tos dovanos neturiu, tai aš tau bėgsiu pirkti tą dovaną vėliau – tai vėlgi, to daryti nereikia. Tiesiog nuoširdžiai padėkoti ir to užtenka. Nereikia jaustis blogai, kad neturite dovanos atgal, – paaiškina pašnekovė. – Dovanojimas yra kiekvieno asmeninis sprendimas – ar noriu dovanoti, ar ne. Jei kažkas priėmė sprendimą, tai neįpareigoja Jūsų dovaną duoti atgal“.

Esant situacijai, kad dovanos negaunama atgal, etikos žinovė pataria ir neįsižeisti, nes vėlgi dovanoti dovaną ar ne, sprendžia dovanotojas. Be to, gavus dovaną, dėl kurios kyla dviprasmiškų minčių, įsižeisti taip pat neskubėkite. Pavyzdžiui, jei moteris gavo sporto klubo lankytojo abomenentą, nebūtinai dovanojantis norėjo išsakyti kažkokią užuominą dėl svorio.

„Nesame atsakingi nei už kitų žmonių reakcijas, nei emocijas, nei už tai, ką jie galvoja. Jei mes iš geros valios, tikro nuoširdumo dovanojama dovaną, kad ir sporto klubo abonementą, tai kodėl ta dovana turi būti bloga? O kaip kitas žmogus sureaguos, mes niekaip negalime to kontroliuoti. Jei dovana su žinute, tuomet reikėtų tą žinutę iškomunikuoti ir teisingai iškomunikuoti, nes ir etikete labai didelė dalis aiški komunikacija. Kuo aiškiau, kuo paprasčiau, kuo mandagiau viską pasakome, tuo situacijos tampa švelnesnės ir geresnės“, – atskleidžia moteris.

Sąrašas palengvina užduotį

Kai kurie žmonės prašo dovanų sąrašo ir patys tokius sudaro. Etikos žinovė sako, kad ir pati ji teigiamai vertina tokius sąrašus, nes visiems tampa paprasčiau.

„Tai supaprastina visą procesą – ir tiems, kurie renka, ir tiems, kurie dovanas gauna. Tik darant dovanų sąrašą reikėtų turėti ir biudžeto ribas, kad nebūtų vien brangios dovanos, bet ši praktika gyvenime labai viską palengvina“, – paaiškina pašnekovė.

Švenčių metų svarbu ne tik dovanos. Artimieji, draugų būrys susirenka pabendrauti. Kokių temų pokalbiams geriau nepradėti?

„Tai artimųjų šventės, mes susitinkame su pačiais mylimiausiais, tai tokių temų, kurių gal šiaip pagal etiketą reikėtų vengti, kaip ir nėra, nes artimiausias ratas ir yra ta vieta, kur visos taisyklės galėtų negalioti. Su kuo dar gali pasišnekėti apie viską, jei ne su pačiais artimiausiais. Gal ne pačios temos yra svarbu, bet kitų žmonių reakcija. Kai užduodant klausimus kyla įtampa, reikėtų stebėti, kaip žmonės reaguoja – tiek jų kūno kalbą, tiek išraiškas, tiek atsakymus, nes kai žmonės nenori šnekėti jie labai aiškiai tą parodo. Tuomet nereikėtų lįsti ir toliau aštrinti tų temų, kai matote, kad kyla įtampa. Jei taip atsitinka, tuomet geriausias ir paprasčiausias būdas yra nukreipinėti temą – užduoti klausimą visiškai kitam žmogui ir kažkur pasukti kelią“, – pataria I. Sapagovaitė-Briedelienė.

Pokalbiai prie stalo: ko neklausti ir kaip išsisukti?

Jei artimųjų rate susiburia ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunos poros, neretai nuskamba ne itin malonūs klausimai: „Tai kada vaikai?“ „Kada jau anūkai?“ arba „Tai kiek tu uždirbi?“. Tuomet tenka išties nelengva užduotis išsisukti nuo atsakymo ir tuo pačiu neįžeisti artimojo.

„Tikrai norėčiau barstyti stebuklingus patarimus, bet tokio tipo giminaičiai yra nesuvaldomi. Jie vis tiek tuos klausimus užduoda, bet kiekvienas mes turime tris mandagius išėjimo būdus. Pirmasis – tiesiog pasakyti trumpai, kad „Nežinau“ ar „Kada bus tada bus“ ir užduoti klausimą visai kita tema. Antrasis būdas pasakyti „Labai ačiū už rūpestį, bet aš nesiaučiu komfortabiliai kalbėdamas šia tema“ ir vėl užduoti klausimą kita tema, kad nebebūtų nejaukios tylos. Arba juokauti. Bet visuomet sakau, jei juokeliai nesigauna natūraliai, geriau naudotis pirmais dviem būdais“, – vardija pašnekovė.

O štai apklausos atskleidžia, kad labiausia žmones erzina politikos temos prie šventinio stalo – tai įvardijo daugiau nei pusė respondentų. Panaši dalis sako, kad nenorėtų per šventinį susibūrimą leistis ir į gandus bei paskalas. Dar penktadalis yra linkę vengti ir asmeninių temų – tą daugiausia įvardija jauni žmonės.

I. Sapagovaitė-Briedelienė sako, kad pagal etiketo taisykles, už pokalbius, kurie vyksta prie šventinio stalo, atsakingi yra namų šeimininkai, tad jie ir turėtų valdyti situaciją.

„Neetiškų temų yra penkios – politika, religija, pinigai, šeima ir sveikata. Jei matote, kad ta įtampa didėja, pokalbiai garsėja, tuomet nukreipinėkite temą, sugalvokite kažkokią veiklą, kad dabar einame visi pakuoti dovanų ar kokį desertą valgyti. Taip lengviausia yra numalšinti tą situaciją“, – paaiškina etikos žinovė.