Kaip Kelmė žada išvengti Panevėžio eglės likimo

Ankstesnėmis Kelmės eglėmis nepatenkinti miestelėnai šiemet iniciatyvos imasi patys ir žada, kad jų žaliaskarė pateksianti į gražiausių šalies eglių sąrašo viršūnę. Idėjos autoriai skaičiuoja, kad prie eglės puošimo prisidėjo iki 200 jaunųjų menininkų.

Prisijungė ir jaunas, ir senas

Metodininkė Asta Trijonienė rankdarbiais užsiiminėjo jau keletą metų, tad Kalėdų eglė jos namuose visada buvo puošiama autentiškais papuošalais. Tą patį specialistė užsimojo padaryti ir su pagrindiniu kalėdiniu Kelmės simboliu.

„Sutiksite, Lietuvos miestelių eglės neretai būna niūrios, skurdžios. Pagalvojau: Kelmėje gyvena tiek kūrybingų žmonių, tad kodėl nesukūrus eglės, kuri ne tik kelmiškiams, bet ir svečiams džiugintų akį?“, – pasakojo pagrindinė iniciatyvos autorė, šiuo planu sudominusi ir Kelmėję gyvenantį dailininką Andrių Seselską.

Kartu parašę projektą ir sulaukę savivaldybės tarybos finansavimo, į eglės žaisliukų puošybą duetas įtraukė visą bendruomenę. 

„Mūsų svajonė tapo realybė. Norėjome, kad ta eglė būtų „kelmiška“, be blizgučių, nuoširdi. Pirminė mintis buvo ta, kad žaislus-bumbulus apipieštų pradinių klasių mokiniai, tačiau gandui apie šią iniciatyvą pasklidus plačiau, prie žaisliukų kūrimo prisijungė visos miesto mokyklos, jaunimo organizacijos, suaugusiųjų mokymo centro mokiniai, o svarbiausia – ir Trečiojo amžiaus universiteto amatų studijos studentės“, – džiaugsmo neslėpė A. Trijonienė, nesitikėjusi tokio didelio kelmiškių įsitraukimo.

„Kiekvienas sukurtas žaislas yra tarsi meno kūrinys, nutapytas vietinių dailininkų. Kiti miestai gali pasidžiaugti krūva specialistų, kuriančių miesto eglę, o mes džiaugiamės dideliu būriu kūrybingo miesto jaunimo. Vaikai ir jaunimas yra ta terpė, kur formuojamos svarbiausios vertybės. Mes pagalvojome, kad įtraukdami juos į šią akciją parodysime, kad jie ir jų atlikti darbai svarbūs mums – suaugusiems ir pačiam miestui“, – pasakojo metodininkė.

Moteris prognozavo, kad miestelėnų kurta eglė nebus niekuo prastesnė už didžiųjų miestų egles.

Įkvėpti Barselonos

Kelmės eglė dar nepapuošta – jos įžiebimas Atgimimo aikštėje numatytas gruodžio 5 d. 16 val. Tačiau visos dekoracijos jau paruoštos būti užkabintos. Sunkiausią darbą juokais sako daręs dalininkas A. Seselskas – jis kūrė techninį eglės projektą bei buvo atsakingas už tai, kaip atrodys galutinis kūrinys – kur kabės papuošalai, kokios ir kur bus kabinamos girliandos. 

Dailininkas į detales nesileido, bet atskleidė, kad pagrindinis eglės akcentas būsiantis įkvėptas  garsaus katalonų architekto Antoni Gaudi katedros „Sagrada Familia“ (Šventosios šeimynos) Barselonoje.

„Ten yra tokia viena skulptūra – Juozapas rankose, o ne ėdžiose laiko mažą kūdikėlį Jėzų. Man ta scena tokia jautri pasirodė, nes ir Marija šalia klūpo, švelniai prisilietusi irgi. Pagalvojau, kaip tokią sceną perkelti į mūsų eglę. Galiu išduoti tik tiek, kad šis kūrinys bus patalpintas į eglės vidurį“, – slapukavo dailininkas. 

A. Seselskas pasakojo, kad kelmiškiams jau seniai imponuoja Kauno žaliaskarės, į kurias jie „žiūri išsižioję“. Šiemet dailininkas tikisi, kad ir Kelmės eglė pateks į gražiausių eglių dešimtuką ar net aukščiau ir jos tikrai neištiksiąs Panevėžio eglės 2013 likimas.  

Žaislų dekoravimo akimirkos organizatorių nuotraukų albume: