Kalbos ir komunikacijos centro direktorė dr. Asta Kupčinskaitė-Ryklienė sako pastebinti, kad vis daugiau įmonių ir pavienių asmenų renkasi elektroninius, o ne popierinius sveikinimus. Atlikto tyrimo metu ją labiausiai nustebino faktas, kad sprendimas, kaip sveikinti Kalėdų ir Naujųjų metų proga, neretai priimamas ekspromtu, nors tuo reikėtų rūpintis iš anksto.
Popieriniai atvirukai – brangesni
„Popieriniai, ranka rašyti atvirukai turi tarsi pridėtinę vertę: jais galima papuošti namus ar biurą, juos galima išsaugoti kaip malonų prisiminimą, jie yra tradicinių Kalėdų atributas greta eglutės, dovanų ir kvepiančių sausainių. Popierinis atvirukas – tai ritualas. Kai apklausų metu teiraujamės Lietuvos įmonių, kodėl siunčiu popierinius atvirukus, dažniausias atsakymas – jog tai šiltesnis, tradiciškesnis ir malonesnis būdas pasveikinti. Bet yra ir nuomonė, kad popierinis atvirukas – tai „ir sveikinimas, ir reklama““, - pasakojo A. Kupčinskaitė-Ryklienė.
Paklausta, kaip derėtų sukurti originalų sveikinimą, ji pabrėžė, kad svarbiausia – elgtis nuoširdžiai. Anot jos, sveikinimams tinka yra ir trumpos tradicinės frazės „Linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų“ arba „Linksmų švenčių“, jeigu jos papildomos palinkėjimu, prisiminimu, citata, eilėraščio posmu.
„Jei jau siunčiame kam nors sveikinimą, vadinasi, norime nudžiuginti. Kodėl? Ar jus sieja kokie nors smagūs vaikystės prisiminimai, drauge nuveikti darbai, gal esate dėkingi? Būtent tai ir parašykite. Jei pasirinkote atviruką, kuriame jau yra išspausdintas tekstas, „sušildykite“ jį įrašais ranka. Įrašykite vardą, palinkėjimą, pasirašykite. Įmonės dažniausiai klientams ar partneriams siunčia vienodus atvirukus su vienodu tekstu, bet taip pat svarbu prierašai ranka: kreipinys į adresatą, visų darbuotojų arba tų, kurie su tam tikru klientu bendrauja, parašai“, - pasakojo specialistė.
Nepataria kopijuoti kičinių tekstų
Beje, atviruko įrašui nebūtinai turi būti pasirenkamos citatos, kur tiesiogiai įvardijamos Kalėdos ar Naujieji metai. Puikiai tinka citatos ar šiaip mintys apie laiką, gyvenimą, bendravimą, meilę, džiaugsmą, dovanas, susitikimus, norus, svajones. Cituojamą tekstą reikėtų parinkti atidžiai, kad jo gavėjui nekiltų nešventinių asociacijų. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į eilėraščio prasmę, bet ir žodžių skambesį, jų „keliamą nuotaiką“.
„Nepatarčiau kopijuoti kičinių tekstų, tokių kaip: „Pakelkime šampano taures…“, „Išeina metai...“, „Sušilkim prie žmogiškumo – šv. Kalėdų laužo. Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi…“ ir panašiai. Geriau parašykite trumpiau, bet paprasčiau ir nuoširdžiau“, - patarė A. Kupčinskaitė-Ryklienė.
Elektroninis sveikinimas taip pat gali būti nuoširdus
Anot jos, jei sveikinimas siunčiamas elektroniniu paštu, svarbu ne tik gerai parašyti tekstą, bet ir parinkti paveikslėlį. Čia irgi galima nelabai sunkiai tapti originaliais. Galima panaudoti kokią nors savo darytą nuotrauką – galbūt tai bus eglutė, kurią ką tik papuošėte, o gal apsnigta tvora, o galbūt jūsų vaikystės kadras, kur vilkėdami zuikučio ar voverytės kostiumą širdingai deklamuojate eilėraštį Kalėdų Seneliui. Berenkant kadrą, ateis ir mintis, ko palinkėti.
„Elektroninis atvirukas taip pat yra išskirtinis ir nuoširdus, jei sumaniai sukurtas, parengtas įsimenantis tekstas. O įvairių techninių galimybių elektroninis sveikinimas turi gerokai daugiau nei popierinis. Elektroninis sveikinimas ir jame esantis paveikslėlis, filmukas ar žaidimas gali būti persiunčiamas daugybei gavėjų. Gali nutikti, kad net visai nežinomas žmogus ar įmonė gaus jūsų sveikinimą ir galbūt pasidomės, kas čia tokie taip smagiai sveikina. Jeigu jūsų sukurtas elektroninis sveikinimas keliauja iš vienų gavėjų pas kitus, tai galbūt kaip tik rodo, kad sugebėjote pasakyti kai ką įdomaus, smagaus, šventiško“, - elektroninių atvirukų svarbos sumenkinti nelinkusi Asta Kupčinskaitė-Ryklienė.
Sveikinimas SMS žinute – tarsi greitasis maistas
Tiesa, kiek kategoriškesnės nuomonės ji laikėsi paklausus apie sveikinimus, atsiunčiamus trumpąja žinute. Nors šis sveikinimo būdas ganėtinai populiarus, specialistei tai priminė greitąjį maistą.
„Tai tikrai neretai naudojama priemonė sveikinimams siųsti. Man jis šiek tiek primena greitąjį maistą, bet iš esmės gali būti naudojamas. Šiuolaikinė socializacija ir bendravimas remiasi įvairiomis techninėmis priemonėmis. Pažiūrėkime: mes su draugais bendraujame ne tik susitikę, bet ir paskambiname, rašome žinutes, el. laiškus, susirašinėjame el. tinkluose. Visa ši sistema persikelia ir į šventinį laikotarpį“, - patikino moteris.
Tiesa, net ir šis būdas yra geresnis negu šventinio sveikinimo visai nesiųsti. Anot A. Kupčinskaitės-Ryklienės, didžiausias jos linkėjimas visiems šiemet būtų kuo daugiau sveikinimų.
„Taip suteiksime džiaugsmo ne tik kitiems, bet ir sau: juk visi žinome, kad dovanodamas žmogus patiria didesnį džiaugsmą, nei gaudamas dovaną. Jau dabar prisėskite ir susidarykite sąrašą, ką sveikinsite. Tegul ten atsiduria ne tik artimieji ir geriausi draugai, bet ir tie, kurie jums gyvenime kada nors buvo svarbūs. Pavyzdžiui, jūsų mylimiausia mokytoja, dėstytoja, vaikystės ar studijų draugai, tolesni giminaičiai. Nesvarbu, kad niekada nesate siuntę jiems sveikinimo. Imkite ir nusiųskite šiemet. Nėra žmogaus, kurio tai nenudžiugintų“, - patikino specialistė.
Siuntėjų amžius jaunėja
Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės teigimu, jau šiuo metu pradedamas jausti pagyvėjimas siuntų siuntime. Pats darbymetis Lietuvos pašte prasideda nuo gruodžio pradžios ir tęsiasi iki sausio vidurio. Kadangi šventiniu laikotarpiu Lietuvos pašto darbo krūvis išauga 3–4 kartus, palyginti su įprastu mėnesiu, jau šiuo metu papildomai yra įdarbinta apie 20 darbuotojų, kurie skirsto siuntas. Artimiausiu metu tikimasi įdarbinti dar tiek pat.
„Nors informacinės technologijos vis labiau populiarėja, daugelis žmonių vis dar siunčia sveikinimus ranka užrašytus ant atvirukų ir atvirlaiškių. Tradicijos pasveikinti savo artimus žmones ar padaryti jiems staigmeną, siunčiant sveikinimą ar dovanėlę paštu, nepamiršta ne tik vyresni pašto klientai. Šį būdą iš naujo atranda ir jaunimas, kurių vis daugiau giminaičių ir draugų gyvena užsienio šalyse. Pastebime, kad šiame informacinių technologijų amžiuje vis daugiau žmonių atsigręžia į tai, kas tikra. Juk rašydami atviruką, sveikinimą, dėdami jį į voką, parinkdami pašto ženklą kartu parodome, kad mes įdedame ir nemažai pastangų ir toks sveikinimas, palinkėjimas turi tikrai didesnę išliekamąją vertę“, - patikino A. Jonušaitė.
Rekomenduoja siųsti likus bent savaitei iki švenčių
Anot jos, įprastai siuntos Lietuvoje pristatomos per 1-3 darbo dienas. Į užsienio šalis siuntos keliauja kiek ilgiau – 2-5 darbo dienas, priklauso nuo šalies, į kurią siunčiama. Jei siunta siunčiama labai toli, jos pristatymas gali užtrukti ir dar ilgiau.
Tad norintiems, kad šventiniai sveikinimai ir siuntiniai gavėjus pasiektų laiku, Lietuvos pašto atstovė rekomenduoja juos išsiųsti kiek anksčiau – likus bent jau savaitei iki švenčių, o geriausia – ir dviems.
„Siuntėjai turėtų įvertinti ir atstumą iki gavėjo šalies. Jei laiškas siunčiamas, pavyzdžiui, į Pietų Amerikos šalis ar Kiniją, jį rekomenduojama išsiųsti ir dar anksčiau – dar gruodžio pradžioje. Svarbu nepamiršti, kad Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami visame pasaulyje. Kelis kartus išaugęs darbo krūvis yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių paštuose. Pašto pristatymui įtakos turi ir oras. Žiemos laikotarpiu pasitaiko atvejų, kai dėl sudėtingų oro sąlygų negali pakilti lėktuvai, dėl ko vėluojamas pristatyti ir tarptautinis paštas“, - įspėjo A. Jonušaitė.