Mažai kas žino, kad skiepyti galima ne tik vaismedžius, bet ir miško medžius. Daugiau nei tris dešimtmečius Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje agronome dirbusi ir eglių skiepijime besispecializavusi Vaišvydavos gyventoja Alvyra Dargienė savo patirtį panaudojo atkurdama prieš kelis dešimtmečius pastatytą kryžių juosiantį gojelį.
Medinis kryžius šalia pagrindinės gatvės iškilo prisimenant laikmetį, kai formuojant Kauno marias buvo užlieta nemažai kaimų, iš kurių iškelti žmonės apsigyveno Vaišvydavoje. Tiesa, šiuo metu kryžius čia nestovi, jis išvežtas restauruoti.
„Nusprendžiau, jog tą kryžių kažkaip reikia įrėminti, kartu su bičiuliais pasodinome sidabrines eglutes. Ėjo metai, kiekvienas medis apsivalo, apatinės šakos nudžiūsta. Todėl nusprendžiau jas paskiepyti“, – apie siekį atnaujinti pasenusių eglių eilę portalui „Delfi“ pasakojo asociacijos ,,Vaišvydava“ pirmininkė A. Dargienė.
Moteris patikslino, kad nykti pradėjusios sidabrinės eglutės paskiepytos svyrančių eglių ūgliais dar prieš šešerius metus. Tačiau tai niekam nekrito į akis.
„O žmonės pastebėjo tik dabar, kai nukirtau apatines šakas. Tai daryti reikėjo, kad medis augtų, neatmestų viršūnių. Metams einant, šios šakos augs ir pasieks apačią. Bus tarsi „verkiančios“ eglės, nors oficialiai jos vadinamos svyruoklinėmis“, – sakė A. Dargienė.
Ji minėjo, kad miško medžių skiepijimas – sudėtinga, daug specifinių žinių ir didelio patyrimo reikalaujanti procedūra.
„Reikia turėti ir energijos, nes ne kiekvienos šakos prigyja“, – sakė specialistė.