1994 m. gruodžio 23 d.
Kaunas, 1994 m. gruodžio 23 d. (ELTA). Kalėdų eglė Kaune. Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotr.

2004 m. lapkričio 28 d.

Kaunas, 2004 m. lapkričio 28 d. (ELTA). Kauno Rotušės aikštėje įžiebta eglutė. Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

Kauno Rotušės aikštėje įžiebta gyva eglutė, papuošta girliandomis ir raudonais žaisliukais.
2009 m. lapkričio 28 d.
Pagrindinė Kauno miesto eglė Rotušės aikšteje

Šiais metais Kaunas buvo pirmasis iš didžiųjų miestų Lietuvoje, įžiebusių eglutę. Ją miestui padovanojo Uleckų šeima iš Neveronių. Eglutė sušvito baltos spalvos dekoracijomis, primenančiomis šerkšną, o juo buvo papuošta ir visa Rotušės aikštė.

Pagrindinės miesto kalėdinės eglutės papuošimo idėjos autore tapo tuometinės galerijos „Balta" direktorė Jolanta Šmidtienė. 2009 m. Kauno eglutę DELFI skaitytojai išrinko gražiausia Lietuvoje.

2010 m. lapkričio 27 d.
Kaunas, 2010 m. lapkričio 28 d. (ELTA). Kauno Rotušės aikštėje įžiebta Kalėdų eglutė. Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

Kaunas ir vėl eglutę įžiebia pirmasis Lietuvoje. Šiemet ji papuošta baltomis, šerkšną primenančiomis dekoracijomis, žaliomis lemputėmis bei natūralaus dydžio balandžių figūromis, o iš eglutės vidaus sklinda paukščių čiulbesys.

Eglutės idėjos sumanytoja išlieka J. Šmidtienė. 20 metrų aukščio eglė puošta vien rėmėjų lėšomis. DELFI skaitytojai Kauno eglę, kaip ir ankstesniais metais, išrenka gražiausia eglute Lietuvoje.

2011 m. gruodžio 4 d.
Kaunas, 2011 m. gruodžio 5 d. (ELTA). Kauno Rotušės aikštėje įžiebta Kalėdų eglė. Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

Smaragdinės Kauno eglutės tema – ekologija: ji turėjo skatinti susimąstyti, kiek per dieną pagaminama plastiko. 16 metrų aukščio eglei panaudota daugiau nei 32 tūkst. plastikinių butelių. Eglės viršūnę puošė žvaigždė, šviečianti lazerio spinduliais. Kaip ir praėjusiais metais, buvo galima užeiti į eglutės vidų, o speciali technologija valė aplinkos orą.

„Smaragdo spalva – visais atvejais gera. Žalia spalva – tai ramybė, gamta, ekologija. Ekologija yra brangus dalykas, tik sąmoningas europietis supranta, kad ekologijai reikia skirti pinigų. Mums pasisekė, kad nereikėjo naudoti biudžeto lėšų“, – tąkart apie eglutę kalbėjo jos kūrėja J. Šmidtienė.

Ši Kauno eglutė susilaukė išskirtinio įvertinimo: ji buvo pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Gineso rekordų knygą.

2012 m. gruodžio 1 d.
Kaune įžiebta auksu tviskanti Šv.Kalėdų eglė

Kauną papuošė auksu tviskanti eglutė, kurią supo aštuoni šokantys, aplink savo ašį besisukantys angelai, 2 kilometrai spindinčių lempučių ir kelios dešimtys tūkstančių aukso dulkėmis žaižaruojančių kankorėžių.

15 metrų aukščio eglutę sudarė trys „aukštai“. Ant viršaus užkelta maždaug 20 metų amžiaus 7 metrų aukščio eglė. Vidurinį aukštą papuošė 8 šokantys angelai. Apatiniame aukšte, kuris suformuotas iš maždaug 30 mažesnių eglučių, tradiciškai buvo galima palikti savo palinkėjimus, čia įrengti suoliukai. Kalėdiniai sveikinimai brailio raštu užrašyti ir akliesiems.

Šią eglutę DELFI skaitytojai taip pat išrinko gražiausia Lietuvoje.

2013 m. lapkričio 30 d.

Daugiau nei 18 metrų aukščio Kauno eglė buvo numegzta iš baltų plastikinių maišelių, skleidžiančių ekologijos svarbos idėją. Ant jos sukosi Kauno menininkų sukurti įspūdingo dydžio angelai. Eglutės mezgimas truko beveik metus

„Visi kalba apie šaltą žiemą, todėl norėjosi eglutę padaryti tokią, kad prie jos ne tik, kad sušyli, bet ir į ją įeini kaip į vieną didelį megztą megztinį. Būtent tam pasitelkiau mezgimo techniką, visa eglės apačia yra numegzta“, – tąkart kalbėjo eglės idėjos autorė J. Šmidtienė.

Šią eglutę DELFI skaitytojai taip pat išrinko gražiausia Lietuvoje.

2014 m. lapkričio 29 d.
Kauno eglutė 2014 m.

Kaune įžiebta Debesų eglė, ant kurių nutūpė dvylika baltų angelų, saugančių miestą. Debesys buvo pagaminti iš baltų, nepermatomų plastiko stiklinėlių, iš kurių vidaus švietė lemputės.

Šeštus metus iš eilės DELFI skaitytojai buvo vieningi ir gražiausia Lietuvos egle vėl išrinko Kauno miesto eglę.

2015 m. lapkričio 28 d.

Įžiebta iš pusšimčio eglučių suformuota, 18 metrų aukščio išmani, bet vintažinį stilių išlaikanti Kalėdų eglutė. Tai buvo pirmoji Kalėdų eglė Lietuvoje, prijungta prie interneto, kuriuo ir buvo valdoma. Rotušės aikštėje stovėjo interaktyvūs, į praeivių judesius reaguojantys objektai. Susieti su interaktyviais eglutės žaisliukais, aktyvuoti objektai pradėdavo judėti.

„Padainuosite į mikrofoną – pradės suktis balerina. Pasuksite stebuklingą ratą – pradės judėti žaislas. Paieškokite paukštuko, kurį reikia pašildyti. Paieškokite dviejų širdučių, kurias reikia paliesti. Šiuo atveju siurprizas įsimylėjėliams“, – eglutės veikimą aiškino išmaniosios dalies autorius Tomas Stasiukaitis.

Šįkart DELFI gražiausios eglutės rinkimuose Kaunas užleidžia pirmąją vietą sostinei, pastačiusiai pasakų namelį primenančią eglę.

2016 m. lapkričio 26 d.
Kaune įžiebiama Kalėdų eglė

Kaunas pasipuošė Kalėdų egle, primenančia karuselę. Virš 16 metrų aukščio eglės buvo dar 2 metrų aukščio viršūnė. Eglės apačia virto besisukančia karusele, ant kurios kiekvienas gali pasisupti. Karuselė veikė ištisą parą, supimuisi įrengta 12 dailių arklių. Eglė šviečiančiomis girliandomis sujungta su kalėdiniu miesteliu

Ant pakylos pastatyti suoliukai, prisėdus čia galima išgerti arbatos. Iš viso ant judančios konstrukcijos tilpo daugiau kaip 100 žmonių. Konstrukcija papuošta žaisminga kompozicija iš kėdutės, staliuko, mažų sūpynių, arkliukų, pianino, dviratuko bei kitų dekoracijų.

2017 m. gruodžio 2 d.
Kauno Kalėdų eglutės įžiebimas

Kauno Rotušės aikštėje įžiebta 12 metrų Kalėdų natūrali žaliaskarė tapo pirmąja šalyje, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija. Jai pagaminti naudojami kavos tirščiai, kurie surinkti iš Kaune veikiančių įmonių. Kalėdų eglė sužibo violetinėmis, mėlynomis, žaliomis ir margomis spalvomis. Eglutė dekoruota storomis virvėmis ir konkorėžius imituojančiomis dekoracijomis.

Kaunas tąkart Kalėdoms skyrė rekordinę sumą – apie 460 tūkst. eurų. Palyginimui, 2016 m. ši suma siekė apie 350 tūkst. eurų. Deja, ši Kalėdų eglutė, sulaukusi daug kritikos, buvo perpuošta, patobulinta.

2018 m. gruodžio 1 d.
Kauno eglutė 2018 m.

Šįkart Kalėdų eglė suformuota iš karkaso ir į jį sumautų eglių šakų. Kūrėja J. Šmidtienė šiemet siekė sukurti apsnigtos eglės įspūdį, todėl ant jos buvo kabinami ne žaislai, ne žvaigždės, o plastiko šiaudelių pusnys, kurių faktūra primena sniegą. Eglutė buvo didžiausia Kauno istorijoje, jos aukštis siekė 20 metrų.
2019 m. lapkričio 30 d.
Kauno „kosminė" Kalėdų eglė iš drono

Šiemet Kaune sužibo iki šiol analogų neturėjusi, kosmine tematika ir romano apie Mažąjį princą motyvais papuošta Kalėdų eglė. Jos dekoracijomis tapo iš perdirbto plastiko pagamintos įvairiaspalvės figūros.

Pernykštę eglę puošę plastiko šiaudeliai buvo perdirbti ir panaudoti kuriant šiųmetės eglės kosmines dekoracijas.

2020 m. lapkričio 28 d.

Kauno eglė ir visa Rotušės aikštė buvo papuošta saldumynų debesis primenančiomis dekoracijomis. Jos pagamintos iš ekologiškos, netoksiškos medžiagos – izolono.

„Žiūri į dangų ir matai debesis, kurie tau kažką primena. Tai – cukrinį avinėlį, širdelę ar cukraus vatą, ar, galų gale – pyragėlį. Idėja buvo šiuos debesis nuleisti arčiau žemės. Tarp šių debesų, tarp svajonių vaikščiodami, tyliame laukime ir viltyje mes ir laukiame gražių Kalėdų“, – sakė Kauno eglę puošianti menininkė J. Šmidtienė.

Dėl koronaviruso pandemijos eglės įžiebimo šventė perkelta į televizijos eterį bei internetą.

2021 m. lapkričio 27 d.

Pernai Kauno Rotušės aikštė tapo paslaptingu, spalvingu ir šiluma dvelkiančiu rojumi.

22 metrų aukščio eglė pernai pasipuošė tūkstančiais žalių ir baltų lempučių, lazeriu išpjaustytais spalvingais drugiais, smilgomis – dekoracijos leido pasijusti lyg magiškos rojaus pievos svečiu.

Vasariškos šilumos akcentai eglės įvaizdyje pasirinkti neatsitiktinai. Kaip tąkart sakė Kalėdų eglės kūrėja, papuošimai asocijuojasi su šiluma, „nes žmonės yra sušalę ne tik dėl oro, bet ir dėl antrus metus besitęsiančios situacijos“.

2022 m. lapkričio 25 d.

Kaune įžiebta aukso žvaigždėmis žėrinti Kalėdų eglė. Kauno miestą jaukiomis kalėdinėmis kompozicijomis puošianti menininkė Jolanta Šmidtienė šįkart įkvėpimo pasisėmė iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų.

Ant 24 metrų aukščio eglės spindi daugiau nei 400 auksinių žvaigždžių, taip pat čia netrūksta simboliškų užuominų į M. K. Čiurlionio paveikslus. Vaikščiojant aplink eglę galima pasijusti lyg po žvaigždynu – visai kaip ir paveiksle „Žvaigždžių sonata“.

ELTA fotobanke saugoma bene milijonas svarbiausių Lietuvos visuomeninio gyvenimo akimirkų nuotraukų. Ryškiausi politiniai įvykiai ir asmenybės, didžiausią vertę turintys kultūros renginiai, įsimintiniausios sporto varžybos, miestų peizažai bei žmonės jau keletą dešimtmečių yra ELTA fotografų objektyvų centre. Eltos fotobanke persipina aktualiausios naujienos ir istorinės retrospektyvos, kuriose galima atrasti tiek svarbiausius visuomenės veikėjus, tiek pačius save. Ilgą laiką ELTA buvo vienintelė fotometraštininkė Lietuvoje, dėl to kruopščiai kauptas fotoarchyvas ypač vertingas tiek šalies, tiek ir užsienio žiniasklaidai, įvairioms institucijoms, enciklopedijoms, istorijos tyrinėtojams, privatiems asmenims. Fotobanko paslaugomis naudotis paprasta: svetainėje www.elta.lt rinkitės fotobanko skiltį ir, spustelėję detalios paieškos ikoną, nurodykite raktinius žodžius bei pasirinkite dominantį laikotarpį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją