Kalėdinių eglių puošybai Lietuvos miestai šįmet atseikėjo nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių eurų. Jų įžiebimo sulaukusių gyventojų reakcija parodė, kad vis dėlto grožis matuojamas ne pinigais.
Viešojoje erdvėje bene daugiausia liaupsių sulaukusiai Širvintų žaliaskarei papuošti pakako vos daugiau nei 20 tūkst. eurų, Kauno baltų plastikinių šiaudelių pusnimis padengtoji eglė atsiėjo per 60 tūkst. Eur, beveik tiek pat prireikė ir dviprasmiškų įvertinimų sulaukusiai panevėžietiškai ryškiaspalvei gražuolei, o dar papildomai per 86 tūkst. Eur Aukštaitijos sostinė išleido Laisvės aikštei ir centrinėms miesto gatvėms papuošti.
Nors Panevėžys iš viso kalėdiniam miestui papuošti iš biudžeto skyrė 149,8 tūkst. eurų, girliandomis nušvito mažiau erdvių nei pernai, kai buvo skirta 90 tūkst. Eur. Nors pagrindinė eglė suspindo spalvomis, centrinėse miesto gatvėse, Senvagėje bei Laisvės aikštės prieigose kur kas tamsiau nei pernai prieš Kalėdas. Tiesa, kilus triukšmui, savaitės viduryje suskubta taisyti situaciją – Respublikos gatvėje irgi jau šviečia kalėdinės lemputės.
„Švenčių studijos“ vadovė Jolanta Tūraitė aiškina, kad tai esą nereikšmingos detalės. Anot jos, visos eglės ir gatvės stulpų dekoracijos pagamintos naujai, specialiai Panevėžiui pagal atskirą projektą, bet kitos puošybos detalės yra nuomojamos. „Nereikia žiūrėti į mažas detalytes, kurios neturi jokios prasmės. Jeigu ir kažkoks burbuliukas nubraižytas, jokio skirtumo nėra. Reikia žiūrėti į visumą. Knistis galima iki begalybės prie visko. Daromas šaršalas, žmonės įveliami į betiksles diskusijas, užuot nuoširdžiai pasidžiaugus“, – sakė J. Tūraitė.
Anot J. Tūraitės, brangiai kainavo pagaminti 161 dekoraciją ant stulpų ir eglės, o kur dar transportas, kėlimo mechanizmai, eglutės karkaso nuoma, tvorelės, surinkimo ir išardymo darbai.
„Visos šventinės paslaugos sudėtos į vieną pirkimą, todėl ir atrodo, kad suma labai didelė. Bet ji visur panaši. Pagaliau mes patys tos sumos nesugalvojome, ji jau buvo nurodyta viešųjų pirkimų konkurse, nes tokia yra rinkos kaina. Lietuvos kontekste Panevėžys atrodo labai gerai, o kaina tikrai nėra didelė, lyginant, kiek daug visko padaryta už šią sumą“, – tvirtino J. Tūraitė.
Kad kalėdinis Panevėžys tikrai matomas, išties rodo jau tai, kad dvi savaites nerimsta kalbos apie Aukštaitijos sostinės eglę. Anot J. Tūraitės, Panevėžiui tuo tereikia tik pasinaudoti, kad kuo daugiau turistų atvyktų pasižiūrėti, kas čia per stebuklas.
„Mes padarėme gerą profesionalų darbą ir norėtųsi, kad tuo džiaugtųsi panevėžiečiai, atvyktų turistų iš kitų miestų. Niekuo mes nesiskiriame nuo visos Europos, tik nereikia užsidaryti provincialumo kiaute“, – didžiuotis savo miesto egle kvietė J. Tūraitė.
Lygiuojasi į didmiesčius
Daugiau nei Aukštaitijos sostinė kalėdinei nuotaikai sukurti išleido tik Vilnius, Kaunas bei Klaipėda.
„Kalėdos sostinėje“ direktorius Paulius Jurgutis teigė, kad visam kalėdiniam laikotarpiui Vilnius skyrė 300 tūkst. eurų, tačiau didesnę dalį išlaidų sudaro įvairūs kalėdiniai renginiai ir pramogos. Panevėžio eglę puošusios „Švenčių studijos“ sukurta pagrindinė Vilniaus eglė, tapusi menine instaliacija „Laikas“, atsiėjo 94 tūkst. eurų, dar 36 tūkst. eurų sostinei kainavo kitos dekoracijos Katedros aikštėje, kur veikia ir Kalėdų miestelis.
Kaip ir kasmet, originalumu nustebino Kaunas. Ir šiemet pagrindinę laikinosios sostinės eglę kurti patikėta menininkei Jolantai Šmidtienei. Kauniečių eglė žavi lengvumu ir romantiška nuotaika. Menininkė, kuriai talkino daugybė savanorių, iš perregimų šiaudelių sukūrė savotišką sniego pasaką: su šakas nugulusiomis pusnimis, žmogaus ūgio gyvūnais ir snaigių malūnu eglės viršūnėje.
Nors tai unikalus autorinis darbas, tačiau kauniečiai už šį grožį sumokėjo ne ką daugiau nei panevėžiečiai. O visi šventiniai renginiai nuo pat Kalėdų eglutės įžiebimo šventės iki Trijų Karalių su kalėdinio miestelio dekoravimu, miesto puošyba ir Naujųjų metų švente Kaunui turėtų kainuoti iki 160 tūkst. eurų, o tai yra vos 10 tūkst. eurų daugiau nei Panevėžiui.
Pasak Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Jurevičiaus, iš šios sumos pagrindinės Kauno žaliaskarės Rotušės aikštėje gamybai ir papuošimams skirta 63,249 Eur.
Įsitraukė bendruomenės Uostamiestis šiemet iš kitų išsiskyrė nusprendęs puošti ne karkasinę, iš šakų sulipdytą žaliaskarę, o tikrą eglę. Dvylikos metrų gražuolę miestui dovanojo sutuoktinių pora. Pasak Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialisto Vitalijaus Čiapo, Klaipėda visuomet puošia dvi egles, tačiau šiemet papuošta pagrindinė žaliaskarė Atgimimo aikštėje, o vietoj antrosios nuspręsta puošti šimtą mažų eglučių – ši užduotis patikėta mokykloms, darželiams, įvairioms organizacijoms.
„Kalėdinėms šventėms planavome skirti apie 200 000 eurų. Tačiau kadangi šiais metais mieste vietoj dviejų eglučių bus 101, tai sutaupėme ir bendra suma sieks apie 160 000 eurų. Sutaupytos lėšos padėjo papuošti daugiau gatvių“, – teigė V. Čiapas.
Šiauliai nusprendė per daug neišlaidauti – kalėdinėms puošmenoms skyrė perpus mažiau lėšų nei Panevėžys. Pasak Šiaulių savivaldybės atstovo spaudai Vitalio Lebedžio, Kalėdų eglės vizualiniam sprendimui ir kultūrinei programai įgyvendinti iš biudžeto atseikėta 72 tūkst. eurų, iš jų 37,9 tūkst. eurų panaudoti pagrindinei eglei įrengti bei šviečiančioms dekoracijoms gaminti.
„Kitose trijose miesto vietose statomos gyventojų dovanotos eglutės, jos puošiamos ankstesniais metais įsigytomis dekoracijomis ir lempučių girliandomis“, – pasakojo specialistas.
Kūrybiškumas nekainuoja Tarp gražiausių ir originaliausių Lietuvos eglių atsidūrė dviejų mažų miestelių – Rokiškio bei Širvintų gražuolės. Šie miestai savotiškai nušluostė nosį, parodydami, kad svarbiausia ne pinigai, o geros idėjos. Širvintos ir praėjusiais metais Lietuvą nustebino egle, virtusia angelu, o šiemet pavergė nepaprastu paprastumu. Širvintų savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė teigė, kad visas miestelio grožis kainavo kiek daugiau nei 23 tūkst. eurų.
„Dažnai sulaukiame klausimų, kaip tilpome į tokią sumą. Tikriausiai todėl, kad mes neperkame idėjos. Ją pateikiame patys, tik paskui ieškome įmonės, kuri galėtų tai išpildyti. Kitos savivaldybės perka pačią idėją, o tai ir yra brangiausia šventės dalis“, – sakė A. Miliukaitė-Janovskienė.
Dar kuklesnis Rokiškio kalėdinis biudžetas, nors jo eglutė – bene originaliausia, pagaminta iš medžio ir papuošta XIX amžiaus dievdirbio Liongino Šepkos kūrinių motyvais išdrožtais paukšteliais. Kaip sakė Rokiškio savivaldybės administracijos direktorė Nataša Aleksiejeva, jau trejus metus miesto kalėdine egle ir jos puošyba rūpinasi vietos verslininkai. Būtent Verslo klubo idėja buvo Rokiškio dvaro prieigose įrengti kalėdinę rezidenciją.
„Eglės gamyba ir puošyba rūpinosi Verslo klubas, Savivaldybė prisidėjo tik žmogiškaisiais ištekliais, Kultūros centras taip pat pirko kai kuriuos apšvietimo elementus. Kiek daugiau investavome į kultūrinį kalėdinį renginį. Kokios buvo išlaidos kalėdiniam laikotarpiui, paaiškės tik šventėms pasibaigus, bet jos tikrai minimalios“, – teigė administracijos vadovė.