Internautai dalinasi vaizdais, kaip gruodžio 10-osios rytmetį atrodė skirtingos Lietuvos apylinkės, papuoštos šerkšnu. Šerkšnu padengtos gamtos Kauno rajone vaizdais su „Delfi“ pasidalino skaitytoja Loreta. Žiemos ornamentai papuošė medžius ne tik Kauno rajone, bet ir Zarasuose, Kupiškyje, Šiauliuose, Rokiškyje, Anykščiuose. „Orų entuziastai“ grupėje tautiečiai dalinasi gražiais gamtos vaizdais.
Šerkšnas – tai ledo kristalai, susidarantys ant paviršių, kai drėgnas oras susiduria su šaltais objektais. Tai yra rūšis frosto (šalčio) reiškinio, kai vandens garai iš oro tiesiogiai pereina į kietąją būseną, apeidami skystąją būseną. Šerkšnas formuojasi dažniausiai naktį arba anksti ryte, kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio ir drėgmė ore yra pakankamai didelė.
Šerkšno susidarymo procesas
Susidaryti šerkšnui reikalinga žema paviršiaus temperatūra, pvz., žolės, medžių šakų, automobilio stogo ar langų temperatūra turi būti žema, dažnai žemesnė nei 0°C. Būtina ir drėgmė ore – kai oras yra drėgnas, bet neprisotintas vandens garais (nes ši sąlyga leistų susidaryti lietui), drėgmė ore pradeda kauptis ant šaltų paviršių. Frostas – kai drėgmės molekulės susitinka su labai šaltu paviršiumi, jos virsta ledo kristalais, nes temperatūra yra per žema, kad liktų skystos. Taip susidaro matomi šerkšno kristalai.
Šerkšnas dažniausiai pasitaiko vėsiais rytmečiais arba vėlyvais vakarais, kai temperatūra staigiai krinta dėl naktinės radiacijos – šilumos spinduliavimo į kosmosą. Jei oras yra sausas, šerkšnas nesusidaro, nes nėra pakankamai vandens garų. Be to, šerkšnas gali formuotis ne tik ant žemės, bet ir ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, ant langų ar automobilių stiklų, ir tai kartais sukelia rūpesčių vairuotojams ar namų savininkams.