Tiesa, švenčiama šiame miestelyje kitaip nei visoje Lietuvoje, esą kviečiama prisiminti baltiškas švenčių tradicijas. Be to, šventės metu galioja ir savotiškas „sausasis įstatymas“, kokio, anot etnologų, taip griežtai nesilaikė net mūsų protėviai.
Naisių bendruomenės pirmininkė, paklausta, ar renginiai organizuojami antrą Kalėdų dieną dėl senųjų tradicijų, DELFI patikino, kad tai tik sutapimas, o data, anot jos, pasirinkta siekiant pritraukti daugiau žmonių, kai šie jau bus aplankę savo artimuosius. Daugiau komentuoti apie miestelyje vykstančių renginių programą moteris žurnalistams nepanoro, mat viską galima rasti internete.
Alkoholiui – griežtas ne
Naisių puslapyje skelbiama, kad miestelyje iki pat Trijų karalių vyks įvairūs renginiai: Kalėdų mugė, šventinės dirbtuvės, koncertai, veiks ir karuselė vaikams. Naisiuose per šventes vaikus pasitiks ne suomiškasis Santa Clausas, o lietuviškasis Kalėda.
Vykstančioje Kalėdų mugėje galios „sausasis įstatymas“ – griežtai nebus galima įsigyti jokio karšto vyno ar kitų alkoholinių gėrimų.
Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė, paklausta apie alkoholį švenčių Naisiuose metu, net nustebo: „Vyno Naisiuose?! Karštos arbatos – taip. Tebūnie Naisiai taip ir būna. Nereikia skatinti alkoholio vartojimo, bet reikia mokėti jį degustuoti“, – sakė R. Stankuvienė.
Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatorė Marija Liugienė sako, kad anksčiau per Kalėdas lietuviai alkoholio taip stipriai nesibaidydavo – šiek tiek išgerdavo, bet su saiku.
„Būdavo visokių naminių gėrimų, bet per Kūčias – gink Dieve, tai yra blaivi vakarienė. O per Kalėdas aukštaičiai pasidarydavo alaus, dzūkai – samanukę išsitraukdavo. Bet gerdavo labai saikingai“, – kalba pašnekovė.
Lankyti gimines pradėdavo Antrąją Kalėdų dieną
M. Liugienė pasakoja, kad seniau Kūčios ir pirmoji Kalėdų diena buvo išskirtinai šeimos šventės. Antrąją Kalėdų dieną prasidėdavo linkėjimai draugams, pažįstamiems.
„Įdomiausia, kad Dzūkijoje buvo išlikęs kalėdojimo paprotys, kada bernai eidavo per kiemus, sakydavo linkėjimus. Jeigu būdavo netekėjusių mergų, ypač smagiai lankydavo tuos namus.
Labai rimtai žiūrėdavo į kalėdinius linkėjimus, nes Kalėdos – naujų metų pradžia. Prasideda nauji metai, naujas ciklas. Tuo laikotarpiu užprogramuoji visus metus: koks tu būsi visas tas dienas, kokius linkėjimus išgirsi, toks ir liksi“, – sako M. Liugienė.
Ji sako, kad žmonės išties tikėdavo, kad linkėjimai ir būrimai išsipildys, todėl stengdavosi aplankyti kuo daugiau giminių ir išklausyti kuo daugiau gerų žodžių.
Viešnagės pas artimuosius tęsėsi iki pat Trijų karalių. Kiekvienąkart atvykus pas gimines visi sėsdavo prie stalo ir vaišindavosi valgiais, sako M. Liugienė. Šventiniu laikotarpiu kaimuose nebūdavo pradedami jokie rimti ūkio darbai.
Bernai prisigalvodavo visokių pramogų
Kaimo bernai ne tik bandydavo užburti merginas įvairiais burtais, bet ir prisigalvodavo kitokių linksmybių. Pavyzdžiui, degindavo blukį.
„Blukis yra kaladė, trinka arba kelmas – ką išmoningi bernai nutverdavo. Jie ima tą kaladę, valkioja po visą kaimą ir įsivaizduoja, kad tempia visų metų blogį, visi muša tą kaladę. Dainuodavo dainuškas, kartais jose pasirodydavo ir nešvankių žodžių. Po to kaimo pakrašty sudegindavo“, – pasakoja M. Liugienė.
Per šventes namuose apsilankydavo ir lietuviškasis Kalėdų senis – Kalėda. Apie jo atsiradimą yra įvairių aiškinimų, sako pašnekovė.
„Yra įtarimas, kad kažkada, kai atėjo krikščionybė, seno tikėjimo dvasininkai neteko savo pareigų. Jie eidavo po kaimus su patarimais, laiminimais, o jį reikėjo šelpti – jis kito prasimaitinimo šaltinio neturėjo.
Galbūt iš tų laikų atėjo tas senis, kuris kažką išsprendžia, kažkam pagelbėja, pataria. Paskui jis kažkur dingo – atsirado senis šaltis. Dabar vėl atsirado Kalėdų senelis“, – sako M. Liugienė.
Tiesa, iš Kalėdos dovanų nieks nelaukdavo – jį patį reikėjo šelpti ir pavalgydinti, mat pinigų pats neturėjo.