Pasak idėjos autoriaus Mindaugo Nabago, darbai rengiant šią eketę užtrūko 2 valandas.

“Išpjauti eketę buvo naudojami tokie įrankiai kaip: motorinis pjūklas (buvo išplautas alyvos bakelis, nenaudojama grandinės tepimo alyva, kad neterštume vandens); suomiškas rankinis ledo pjuklas, kurio dėka specialios ašmenų formos ledas pjaunasi greitai; grūdinto plieno ledo grandikliai ir plastikinės šakės ledui, skirtos eketės išvalymui”, – pasakojo M. Nabagas.

Kaip tikina Mindaugas, ši tradicija gyvuoja ne pirmus metus.

„Mes tą darome kiekvienais metais, pavyzdžiui, praeitais metais išpjovėme 150-ties metrų eketę, kuria vėliau plaukėme, taip pat buvome išsipjovę Lietuvos sienos kontūrų eketę, kuri buvo skirta Vasario 16 d. minėjimui. Stengiamės visada kažką padaryti, o šiais metais tiesiog kilo mintis padaryti kalėdinę eglę".

Kaip priduria Mindaugas, jis yra šalto vandens propaguotojas, todėl su visa bendruomene nusprendė įprasminti maudynes kitaip. Ši idėja taip pat pritraukė ir naujų žmonių.

„Taip, po šios veiklos, atsirado daugiau norinčiųjų prisijungti ir manau, kad ateityje mūsų gretos vis daugės. Tai tarsi tampa mada visoje Lietuvoje. Mes norime įnešti į tai daugiau pokyčių ir šias ledines maudynes padaryti įdomesnes ir kūrybingas.

Tikiuosi, kad kiti Lietuvos miestai pasinaudos mūsų idėja ir išvysime daugiau kalėdinių eglių užšalusiuose vandens telkiniuose visoje Lietuvoje“, – kalbėjo idėjos autorius.

Prie šios idėjos taip pat prisidėjo: Sergejus Snetkovas, Edmundas Šakalys, Vaidas Ramanauskas, Vygantas Ališauskas, Žydrūnė Ališauskienė, Jarūnė Kriukelė, Rolandas Šmagoris ir Rasa Šiaulienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)