Dalis peikia
„Liūdna, bet mano miestas šįkart įžiebė ne Kalėdų eglutę, o avangardinę dėžių krūvą. Kalėdų Senis apsiverks pamatęs...“ – DELFI diskusijų platformoje po straipsniu apie Kauno eglės įžiebimą piktinosi skaitytojas.
Feisbuke taip pat yra nepatenkintų. „Maniau, kad tik Vilniuje nieko naujai super ypatingo, bet ir Kaunas nesužibėjo“, – socialiniame tinkle rašė Daiva.
Kitiems nepatiko įžiebimo renginys. „Tai, ką matau ir girdžiu (tą trenktą šūkaujantį ir stenantį senį tarp krūvos dėžių) yra visiška KATASTROFA“, – konstatavo komentatorius.
„Taip tikėjausi iš Kauno kažko skoningo ir subtilaus, o čia neįmanoma žiūrėt – gerą pusvalandį du pusdurniai rėkia kaip pamišę, prasčiausia saviveikla, kokia tik gali būti. Atsikvošėkite“, – patarė kitas komentatorius.
Yra, kam patinka
Tiesa, ne visiems šiųmetis Kauno sprendimas nepatiko. Štai, vienas skaitytojas savo nuomonę parašė į DELFI Piliečio rubriką, kur išgyrė ir Kauno eglę, ir visą pasipuošusį miestą.
„Vakar nuvažiavau į Kauną ir buvau tiesiog apakęs kaip Kaunas papuošė miestą. Laisvės alėjos fontanas, miesto sodas, Prezidentūros parkas, Kauno pilis, Santakos parkas, originali eglės idėja, meniška ir artistiška eglės įžiebimo programa, fejerverkai privertė aiktelėti ir mano akyse nustūmė Vilnių į antrą planą tarp miestų vertinant pasipuošimą Kalėdoms.
Mano nuomone, Vilniaus savivaldybė čia turėtų išmokti kaip reikia puošti miestą. Gėda Šimašiui, televizijai, kurie suorganizavo nūdną renginį Vilniuje. Sveikinu Kauną, kuris tapo nuostabiu kalėdiniu miestu“, – Piliečio rubrikoje džiaugėsi skaitytojas.
Feisbuke taip pat yra patenkintų. Štai, internautė Gabija gyrė idėją: „Kaunas bent jau idėją naują turėjo, ko nepasakysiu apie Vilnių“, o Ričardas Kauno eglę vadino „karaliene“: „Kauno tikra karalienė, iškart jaučiasi, kur Lietuvos širdis.“
Tik po Kauno eglės įžiebimo DELFI kvietė išrinkti, kurio miesto – Vilniaus ar Kauno – eglė yra gražesnė. Apklausa sulaukė itin didelio dėmesio: savo nuomonę pareiškė 34,5 tūkst. skaitytojų. 71 proc. jų teigė, kad Vilniaus eglė jiems yra mielesnė širdžiai, o Kauno eglutę palaikė 29 proc.
Renginys neapsiėjo be nesklandumų
Kauno eglės puošybą ir įžiebimo renginį organizavusios įmonės „Medusa concert“ direktorius Remigijus Knabikas sako, kad ne viskas pavyko pagal planą.
Anot jo, dėl rūko Amsterdame užstrigo įžiebime turėjusi pasirodyti ukrainiečių grupė „Light Balance“, todėl jų pasirodymą teko nukelti į renginio pabaigą, kurios televizijos žiūrovai jau nebematė. Beje, grupei dėl laiko stokos teko persirenginėti autobuse, kelyje iš oro uosto į Kauno Rotušės aikštę.
Dėl šios priežasties teko keisti renginio programą pačio įžiebimo metu ir kažkaip užpildyti programoje atsiradusias skyles. Tai, pasak R. Knabiko, padarė britų grupė „Spark“. „Tų būgnų neturėjo būti tiek daug“, – pripažįsta pašnekovas.
„Nu kaip, aišku, kad nuvylė rezultatas. Turėjo ne taip atrodyt“, – paklaustas, kaip vertina galutinį šventės rezultatą, sako R. Knabikas.
Paaiškina, kodėl galėjo nepatikti Kalėdų senelis
Problemų kilo ir su apšvietimu – kauniečiai įžiebimo metu esą matė ne galutinį rezultatą.
„Pats eglės apšvietimas irgi pirmą dieną nebuvo toks, koks turėjo būti. Jis buvo valdomas iš apšvietėjo pulto. Naktį apšvietimas buvo prijungtas prie programos, kuri specialiai tam skirta. Dabar eglė visai kitaip atrodo – ir sveikinimai, ir fejerverkai ant jos šaudo. Yra 30 skirtingų efektų, šiandien dar 70 efektų bus užkrauta. Apšvietimas stipriai tobulinasi“, – tikina įmonės vadovas.
Dalis skundžiasi ir dėl to, kad renginys buvo pernelyg ištęstas. Tačiau pašnekovas sako nemanantis, kad programa truko per ilgai. Taip pat kai kas buvo nepatenkintas ir aktoriaus, vaidinusio Kalėdų senelį, darbu.
Renginio organizatorius tikina, kad įžiebimą norėta padaryti kiek mažiau įprastą. Dėl šios priežasties ir pats Kalėdų senis buvo kitoks, pateiktas iš humoristinės pusės.
„Gaila, bet kai kurie žmonės nesuprato to dalyko. Jie įsivaizduoja tradicinį Kalėdų senelį, kuris išėjo jau po to, kai darbas buvo pabaigtas. Prieš tai jis buvo kaip tarnybų darbuotojas, atėjęs sutvarkyti techninį gedimą. Daugelis žmonių neteisingai suprato humorą“, – apgailestauja pašnekovas.
„Aišku, kad atsiprašom. Jeigu būčiau galėjęs pakeisti, tikrai būčiau pakeitęs. Bet yra force majore situacijų, kurių mes nevaldome“, – sako R. Knabikas.
Sako, kad visuomenė nesuprato natūralumo idėjos
Daliai žmonių nepatiko ir pati eglutė. Čia organizatorius sako, kad eglę norėta padaryti gražia dienos metu.
„Kad būtų iš natūralių dalykų, kad nebūtų kiniškų raizgalų, kad radikaliai skirtųsi nuo kitų miestų. Aš nenoriu sakyti, kad kituose miestuose yra gerai ar blogai, bet didžiojoje dalyje visos eglės yra kaip nupirktos iš vienos parduotuvės.
Ar apvalus raizgalas, ar pailgas raizgalas, bet yra kiniškos juostos, kurios iš principo yra visos vienodos. Idėja buvo padaryti eglę absoliučiai kitokią, kad ji atrodytų kiek galima natūralesne, nenaudojant sintetinių dalykų“, – aiškina R. Knabikas.
Jis sako, kad kai kurie nesuprato eglės papuošimų – kankorėžių, virvių – natūralumo, nors visame pasaulyje tokios tendencijos esą ryškėja. „Jeigu kas nors įsivaizdavo, kad reikia raudonų, mėlynų plastikinių burbulų, tai jų pilna kiekvienoje parduotuvėje. Tuo jau nieko nebenustebinsi.
Prieš 10-imt metų, kai atsirado tos LED juostos, tada buvo įdomu. Dabar vieni metai tas pats, antri metai... Keičiasi tik jų forma, nesikeičia esmė. Nejau mes dar dvidešimt metų džiaugsimės tuo pačiu?“ – klausia pašnekovas.
Jis prabrėžia, kad Kauno eglutė yra ypatinga tuo, kad kasdien ji kitokia – vizualizacijos, šviesų išdėstymas kasdien vis kitoks.
Kitais metais tikriausiai nebeužsiims eglės puošimu
Paklaustas, ar kitais metais sutiktų puošti eglę, pašnekovas atsakė: „Manau, kad ne. Su eglėmis jau viskas.“
Jis pasakoja, kad nė neplanavo užsiimti eglės puošyba. „Bet kadangi šiemet Kaune konkursas buvo ir įrenginių, ir eglės kartu, nesuprantu, kaip įsitraukiau į visa tai. Nelabai ir stebiuosi, kad visa tai vyksta. Eglė – jautrus dalykas.
Jeigu darote tą balsavimą, tai reiktų rinkti ne kaip šviečia lemputės, o eglė. Dėkite, kaip eglė dienos metu atrodo. O jeigu vertiname, kaip lemputės atrodo, tai ir reikia dėti lemputes, nes tada eglės nesimato“, – sako R. Knabikas.
Taip pat pašnekovas paprašė suakcentuoti, kad pati eglė nekainavo beveik pusės milijono eurų, kaip skelbiama. Anot R. Knabiko, pačiai eglutei, jos įžiebimo renginiui ir aplink esančioms vizualizacijoms buvo skirta 179 tūkst. Eur su PVM.
Minima bemaž pusės milijono eurų suma, pasak pašnekovo, buvo skirta viso miesto papuošimams bendrai.