Nesuvartotuose produktuose, ypač jei jie paliekami kambario temperatūroje, bakterijos dauginasi akimirksniu ir, anot medikų, tai gali sukelti labai rimtas žarnyno infekcijas. Tokios švenčių pabaigos, ko gero, nesinorėtų nė vienam.
Vakuuminėse pakuotėse – virtinė bakterijų
VU infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis DELFI teigė, kad infekciniuose skyriuose pacientų antplūdis būna per kiekvienas šventes. Anot jo, žmonės ne tik dažnai apsinuodija alkoholiu, bet ir suserga žarnyno infekcinėmis ligomis.
Siekiant tam užkirsti kelią gydytojas pataria vengti vartoti žalius ar prastai termiškai apdorotus kiaušinius, nes juose gali tykoti salmonelės bakterijos. Salmoneliozė yra ūminė žarnyno infekcija, kuri šventinę nuotaiką sugadinti gali tikrai ilgam. Šia infekcine liga susirgę pacientai patiria tokius nemalonius simptomus kaip pilvo skausmas, karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ir raumenų skausmas. Kartais salmoneliozę išduoda vandeningos išmatos su gleivėmis ir krauju.
A. Ambrozaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad salmoneliozės priežastimi gali tapti ir visų taip pamėgta vištiena. Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš šventes dažnai perkami produktai vakuuminėse pakuotėse, kurios neretai yra puiki terpė bakterijoms daugintis.
„Pas mus Lietuvoje nemažai būna kampilobakteriozės. Tai viena iš civilizacijos ligų, kadangi daug maisto, ypatingai mėsos, kuris būna vakuuminėse pakuotėse. Tose vakuuminėse pakuotėse, kurios būna prekybos centruose, susidaro anaerobinė aplinka, kur nėra deguonies, o kampilo bakterija ten gerai jaučiasi, veisiasi ir dauginasi“, - sako A. Ambrozaitis.
Kampilobakteriozės kone pagrindinis simptomas yra viduriavimas ir karščiavimas, tačiau ši liga gali turėti rimtų pasekmių tokių kaip storosios žarnos uždegimas.
Pataria vengti majonezo ir grietinės
Pagrindinis būdas išvengti panašių susirgimų ir po švenčių nepakliūti į ligoninę, valgyti šviežią maistą. Gydytojui antrina ir dietologė Eglė Šinkevičiūtė. Ekspertai įsitikinę, kad eksperimentai su maistu „gal dar galima valgyti“ prasta mintis.
„Šviežiai paruoštą maistą reikia valgyti iš karto ir apskritai yra didelė klaida paruošti kibirus mišrainių, silkių ir paskui jos lieka Kalėdoms ir Kalėdų antrai dienai. Tai jau būna tarša organizmui“,- sako E. Šinkevičiūtė. Ji teigia, jog nelogiška ir Kūčių tradicija ant stalo palikti maisto vėlėms: „Aišku, čia yra tikėjimo reikalas, bet jei šnekame apie maistą, tai pats didžiausias blogis. Būna didelė mikrobinė tarša didelė, tie mikrobai kambario temperatūroje dar labiau per naktį suveši“.
Kad pagamintas maistas turėtų būti laikomas kuo trumpiau pritaria ir A. Ambrozaitis: „Jeigu mišrainė kambario temperatūroje stovi ilgai, joje gali pradėti daugintis bakterijos. Apskritai pats maisto produktas išskiria toksines medžiagas net jeigu stovėjo šaldytuve. Aišku, bakterijų gali ir neatsirasti, bet kai kurios jų ir dauginasi šaldytuve. Reikėtų vengti tų mišrainių, kuriose yra majonezas ir grietinė, nes tai yra puiki terpė bakterijoms vystytis“.
Gydytojas apskritai lietuviškas mišraines su majonezu pataria keisti sveikesnėmis su alyvuogių aliejumi mat šios nesiaurina kraujagyslių ir nekenkia organizmui. Anot A. Ambrozaičio sunerimti dėl savo sveikatos vertėtų tada, kai pasireiškia pykinimas, viduriavimas, vėmimas ar pakyla temperatūra. Jei kūno temperatūra didesnė nei 38 laipsniai, gydytojas pataria skubėti į ligoninę, nes tai dažnai signalizuoja apie infekcinę ligą, o ne įprastą apsinuodijimą maistu.
Vis dėlto net jei temperatūra mažesnė pašnekovas gydytis namie nepataria.
Negalima nuleidinėti maisto į unitazą
Likęs maistas dažnam tikras galvos skausmas. Išmesti gaila, o valgyti – pavojinga. Anot maisto eksperto KTU prof. Rimanto Venskutonio šis klausimas yra kone viena opiausių problemų pasaulyje.
„Skaičiuojama, kad 30 proc., ką mes pagaminame žemės ūkyje ir maisto pramonėje, tiesiog yra prarandama. Pagrindinis būdas to išvengti yra geras planavimas. Daugiau klausyti ne akių žiūrint į vitrinas, o savo proto. Turbūt visiem būdinga – ir tas gerai, ir tas, reikia nusipirkti. Po to prisiperka ir tenka išmesti“, - pastebi pašnekovas.
Anot jo, renkantis produktus būtina pažiūrėti į jų galiojimo trukmę ir įvertinti, ar per tokį laiko tarpą produktą spėsite suvartoti. Specialistas teigia, kad po galiojimo laiko pasibaigimo greitai gendančių produktų tikrai nereikėtų vartoti, tačiau yra tokių, kurie laikui bėgant tiesiog praranda kokybę, tačiau nekelia jokio pavojaus sveikatai.
„Reikia labai žiūrėti, kas parašyta etiketėje – ar „geriausias iki“, ar „suvartoti iki. Jeigu „suvartoti iki“, tai reiškia iki tos dienos reikia suvartoti, nes po to rizika apsinuodyti didėja. Jeigu „geriausias iki“ tai reiškia, kad iki tos dienos garantuoja to maisto kokybinius rodiklius. Tai nereiškia, kad po tos dienos jis tampa pavojingas. Čia visokie produktai iš grūdų, kviečių, kurie greitai negenda“, - aiškina mokslininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad po švenčių maisto likučių jokiais būdais negalima mesti į rūšiavimo konteinerius ar nuleisti į unitazą, nes tokiu būdu gamtai padaroma didelė žala.
„Žinoma, (maisto likučių- DELFI) negalima mesti su stiklu, plastiku ar panašiai. Nelieka nieko kito tik bendros šiukšliadėžės. Jokiu būdu negalima maisto likučių nuleisti į unitazą, nes tai organinės medžiagos ir jų suirimo laikas gali būti labai ilgas. Kai maistas nuleidžiamas į kanalizaciją, aplinkai tikrai blogai“, - teigia pašnekovas.
Pataria vartoti daug skysčių
Vis dėlto jei įvyko blogiausias scenarijus ir apsinuodijimo maistu išvengti nepavyko A. Ambrozaitis pataria suteikti sau pirmąją pagalbą ir gerti daug vandens. „Sunerimti reikėtų tada, kai atsiranda karščiavimas, pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas, o po to ir dažnas viduriavimas. Žmogus netenka daug skysčių, todėl reikia nebevalgyti, o gerti kuo daugiau skysčių. Tačiau jei žmogus vemia, jis nebegali gerti skysčių ir jei dar yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų, jam reikalinga lašinė infuzija į veną“, - teigia pašnekovas. Tokiu atveju, kai visi išgerti skysčiai iš organizmo greitai vėl pasišalina, patariama kreiptis į medikus.
Vanduo yra ir pirmas pagalbininkas persivalgiusiems. Tai akcentuoja asmeninis treneris Andrius Česnauskas. Jis stebisi, kad nors visi suvokia jog persivalgyti nesveika ir žino, kad laukia nemaloni organizmo reakcija, vistiek kasmet atsiranda tokių, kuriems savo galimybių apskaičiuoti nepavyksta.
„Jeigu taip atsitiko, tai siūlyčiau padaryti iškrovos dieną, t.y. 24 val. susilaikyti nuo bet kokio maisto ir vartoti daug vandens (bent 2-3 litrus). Tokiu būdu išvalysite organizmą, pajusite tikrą palengvėjimą ne tik skrandyje, bet ir galvoje. Protas taps žvalesnis, pagerės nuotaika. Jeigu manote, kad 24 val. badavimas yra ne jums, tada siūlau alternatyvą – sumažinti maisto porcijas, kuo mažiau maišyti maisto produktus vieno valgymo metu.
Rinkitės švelnesnius produktus (daržoves, kruopas, mažiau keptų riebalų) kurie nekelia skrandžio rūgštingumo ir gerkite daug vandens. Taip pat pasistenkite kuo dagiau judėti. Jeigu nėra galimybės pasportuoti, tai bent išeikite ilgesniam valandos ar dviejų pasivaikščiojimui. Aktyvi veikla skatina virškinimą, maistas neužsistovės todėl ir bendra savijauta bus žymiai geresnė“, - tikina A. Česnauskas.