2012 metai – aukščiausia Baltijos šalyse
Katedros aikštėje iškilo aukščiausia iš iki tol stovėjusių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, už penkiaaukštį namą didesnė eglė iš aliuminio konstrukcijos. Eglės viršų puošė natūralios eglės šakos, kurios sužibo ekologiškomis lemputėmis. Kalėdiniu laikotarpiu sostinėje buvo galima savo norus išsakyti sukurtai tikroviškai Kalėdų senelio projekcijai.
2013 metai – žaislai nukelia į pasaką
Katedros aikštėje pastatyta Vilniaus miesto kalėdinė eglė pripažinta gražiausia ir didžiausia visose Baltijos šalyse. Pasaką menanti eglutė puošėsi baltais auksiniais ir raudonais žaislais: supamaisiais arkliukais ir burbulais.
2014 metai – angelai ir snaigės
Katedros aikštėje iškilo 25 metrų aukščio kalėdinė eglutė, šviečianti baltomis angelų ir snaigių dekoracijomis.
2015 metai – pasakų namelis
Tąkart sostinės eglė ir vėl pateko į gražiausių pasaulio eglučių sąrašą „The Guardian“ ir „The Huffington Post“. „Delfi“ skaitytojai taip pat gražiausia miesto eglute išrinko Vilniaus žaliaskarę, nors prieš tai šešerius metus gražiausios eglutės titulą skirdavo Kauno miesto eglei. Tąkart sostinės eglutė skleidė idėją, jog pasaulis yra vieni namai.
Šios eglutės ypatumas – masyvūs, suapvalinti langeliai, kurie simbolizuoja žmogaus sąsają su pasauliu, ribą tarp asmeninio ir išorinio pasaulio. Tai kartu ir namų simbolis, atskiriantis sakralią, individualią ir uždarą erdvę nuo išorinio pasaulio ir jame tykančių pavojų.
Tuo metu eglutės papuošimo idėją sumanęs Dominykas Koncevičius „Delfi“ sakė, kad jį įkvėpė Vilniaus kultūros centro siūlymas Katedros aikštėje vaikams skaityti lietuviškas pasakas.
„Norėjome sukurti namelį, kuriame šią idėją galėtume įgyvendinti – jaukią, šiltą, primenančią vaikystę eglutę. Jos išorė – šaltų spalvų, stogeliai – su sniego imitacija, o pro langus sklinda jauki šviesa“, – Katedros aikštėje stovinčią žaliaskarę apibūdino jis.
2016 metai – eglė pasipuošė skraiste
„The Huffinton Post“ sudarytame gražiausių 2016 m. kalėdinių eglučių sąraše ir vėl minima Vilniaus eglė.
Žaliai suspindusią eglę supantį Kalėdų miestelį Katedros aikštėje apšvietė 50 tūkstančių eglės skraistės lempučių. Pati eglė siekė 27 metrų aukštį, o bendras jos kompozicijos plotis apėmė 50 metrų.
2017 metai – skraistė atgimė naujomis spalvomis
Kaip ir pernai, lemputės apgaubė ne tik pačią eglę, bet ir šalia jos esantį kalėdinį miestelį. 27 metrų aukščio eglė suformuota iš 70 tūkstančių lempučių, jai išpuošti panaudota beveik 900 žaisliukų, o bendras kompozicijos plotas – daugiau nei 2500 kv. m. Jos autorius Dominykas Koncevičius tąkart sakė, kad eglę puošė pagal praeitų metų pavyzdį ir tikino besidžiaugiąs rezultatu.
2018 metai – stilizuotas laikrodis
Katedros aikštėje iškilusi meninė kompozicija „Laikas“, žvelgiant iš paukščio skrydžio, priminė stilizuotą laikrodį. Keturios šviečiančios kompozicijos – tai dinamiški stilizuoti laikrodžio krumpliaračiai–snaigės. Kiekviena jų pulsuoja atitinkamo laikrodžio krumpliaračio tempu ir trumpam sustoja kas 15 minučių, o pati kalėdinė eglė kas valandą sumirksi tiek kartų, kiek tuo metu yra valandų. Tąkart konstrukcija buvo 50 metrų pločio, 27 metrų aukščio, ją sudarė 6 tūkstančiai eglišakių.
2019 metai – šachmatų karalienė
Vilniuje mėlyna ir sidabrine spalvomis sužibo šachmatų karalienės figūrėlę primenanti eglės konstrukcija, kurią supa stilizuoti pėstininkai, rikiai, bokštai ir žirgai. Katedros aikštė tapo šachmatų žaidimo lauku, kuriame Katedros varpinė ir Gedimino bokštas taip pat dalyvauja, atlikdami bokštų vaidmenį. Šiųmetę eglės idėją įkvėpė archeologinių tyrinėjimų metu aptiktas unikalus radinys: sena, puošni, medinė šachmatų karalienės figūrėlė.
2020 metai – siurrealistinė eglė
2020-aisiais Katedros aikštėje įžiebta pagrindinė Vilniaus Kalėdų eglė priminė siurrealistinį paveikslą, vaizduojantį kalėdinę transformaciją: sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, matosi dar viena 12 metrų skersmens eglės figūra.
„Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“, – pernai kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Modernią 26 metrų pločio ir 24 metrų aukščio kompoziciją sudarė 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošė beveik 4 kilometrai dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.
25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.
2021 metai – balta žiema ir šviesios Kalėdos
Pernai džiaugėmės balta žiema, kurios įkvėpti Vilniaus Kalėdų eglės kūrėjai šiemet mums leidžia iš arti pamatyti stulbinančią, tūkstančius kartų išdidintų snaigių geometriją.
Veidrodiniai ledo atspindžiai, sniego žėrėjimas ir snaigių simetrija – šiemet Katedros aikštėje sutviskusi eglė leidžia pasinerti į tikrą žiemą, tarytum stebėtume ją per mikroskopą.
„Snaigės kristalo grožis slypi jo simetriškoje, taisyklingoje geometrijoje, visi išsišakojimai sudaro 60 arba 120 laipsnių kampą. Įdomu ir tai, jog visos snaigės – skirtingos. Pagrindinė sostinės eglė dekoruota 96-iomis įvairaus dydžio ir skirtingų raštų šviečiančių snaigių dekoracijomis, kiek atitolusiomis nuo pagrindinės konstrukcijos“, – eglės dizaino idėją komentuoja jo kūrėjas, „Švenčių studija“ dizaineris Dominykas Koncevičius.
Iš baltų šakų ir 200 kvadratinių metrų veidrodžių sudaryta eglė kviečia patirti atspindžių žaismą – veidrodžiuose atsikartoja dekoracijos, lemputės ir prisiartinę stebėtojai. Pažvelgę viršun, išvysime 6 metrų skersmens kalėdinę žvaigždę, pakabintą eglės viršūnėje. Šiemet eglei skirta 89 tūkst. eurų, pernai – 95 tūkst. eurų.