„Juk seniau šią dieną galėdavome vaikščioti gruodu, rytais matydavome pašalusią žemę. Dabar jau to nebeišvysi“, – teigia jis.
Vis tik gamtoje vykstančių procesų ekspertas pabrėžia – iš žiemos jos teisių niekas dar neatėmė. Tad kokius orus jis prognozuoja šių metų pabaigai? Apie tai ir pasikalbėjome.
Gilios žiemos tikėtis neverta
S. Paltanavičius išduoda, kad žiemiškų orų turėtumėme sulaukti jau paskutiniąją lapkričio mėnesio dekadą.
„Lauks šaltukas ir sniegelis, kuris po savaitės jau pradės tirpti. Tačiau šių metų tamsusis laikotarpis, kuris tęsis iki pat Kalėdų, turėtų būti gana baltas. Vis tik tikėtina, kad žemė neįšals, sulauksime ir plikšalų, apledėjusių gatvių“, – nurodo pašnekovas.
Anot jo, šiemet neturėtumėme sulaukti gilios žiemos. Ir nors krentančias snaiges turbūt tikrai išvysime, ar galėsime statyti sniego senius ir daryti sniego angelus – didelis klaustukas.
„Po Kalėdų būna tarpsnis, kuomet dažniausiai sulaukiame sniego, oras atvėsta. Žinoma, orai yra permainingi. Todėl įmanoma sulaukti ir didelio šalčio bei gausybės sniego. Tačiau juk kalbame apie gamtą, gali būti visaip“, – pabrėžia gamtininkas.
Pašnekovas sako, kad net ir meteorologai numato vos kelių ateinančių dienų orus. Todėl staigmenų galime sulaukti pačių įvairiausių.
Pataria stebėti aplinką ir įvertinti visumą
Gamtininkas sako, kad jis pats, prognozuodamas orus, vertina visumą.
„Pamenu, prieš daug metų pažinojau vieną paprastą kaimo močiutę. Kasdien, jei tik oras leisdavo, ji lauke žiūrėdavo į tolį. Tą darydavo bent 10 minučių. Kartą jos paklausiau, ką ji mato. O močiutė atsakė, kad žvengdama į tolį ji nustatė, kad rytoj po pietų prasidės smarkus vėjas. Tą ji suprato, mat pamatė labai raudonus debesis. Ir kitą dieną po pietų pakilo didžiulė vėtra“, – pasakoja jis.
S. Paltanavičius nurodo, kad ir jam pačiam apie būsimus orus dažnai signalizuoja debesys. Tačiau reikia išmokti juos vertinti, analizuoti.
Privalomas darbas kiekvienam – lesyklėlė paukščiams
Neretai žiemos metu žmonės nori pasirūpinti gyvūnais. Šaltuoju metų sezonu jie šeria antis, į miškus nuveža gardėsių triušiams. Vis tik pašnekovas pabrėžia, kad nei vandens paukščiams nei miško žvėrims nereikia jokios mūsų pagalbos.
„Žiemos yra švelnios. Tačiau vienintelis dalykas, ką galime padaryti, yra paukščių lesinimas prie namų. Lapkritis – pats geriausias metas pastatyti lesyklėlę ir pasirūpinti, kad joje visuomet būtų maisto. Lesalo pilti labai daug nereikia, tik tiek, kad paukščiai prisirištų prie vietos“, – sako S. Paltanavičius.
Anot jo, per pastaruosius kelis dešimtmečius būtent dėl žmonių veiklos vienų paukščių populiacijos sumažėjo kelis kartus, kitų – keliasdešimt kartų.
„Lesinimas – lyg maža kompensacija tiems paukščiams. Mažai lesinant mes paukščius informuojame, kad čia yra vieta, kurioje jie visada ras lesalo“, – pasakoja pašnekovas.
