Kalėdų mados Lietuvoje keičiasi – eglių šakomis apkaišytos metalo konstrukcijos jau daug kam pradeda nusibosti, todėl vis daugiau miestų ir miestelių sugrįžta prie tikrų eglučių puošimo. O Varėna savo tradicijų niekuomet nekeitė ir puošdavo natūralią rajono gyventojų padovanotą eglę.
Varėnos eglė atkeliavo iš Panočių
Šiemet įspūdingą žaliaskarę Varėnos rajono savivaldybei padovanojo ūkininkas Kazys Sukackas iš Panočių kaimo. Tokią vešlią ir dailiai nuaugusią, kad dar nespėjus jos nei papuošti, nei įžiebti, varėniškiai džiaugėsi, jog šiemet jų eglutė – nepakartojamo grožio. O geradaris buvo pakviestas į įžiebimo šventės sceną ir gavo dovanų vazoną su maža eglaite, kad po kelių dešimtmečių vėl užaugtų tokia pat didinga.
Šventė „Kalėdos Varėnoje, M.K. Čiurlionio atspindžiai“ prasidėjo pentadienio popietę surengta tautodailės, amatų bei šventinių skanėstų muge „Vai atvažiuoja Šventa Kalėda“. Scenoje prie rajono savivaldybės pastato vaikus ir jų tėvelius džiugino „Ryto“ progimnazijos šokių kolektyvas „Fantazija“. Gausiai susirinkusią publiką išjudino dainininkė Iglė Bernotaitytė, bet labiausiai visi laukė Kalėdų senelio ir Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, kuriems teko džiugi pareiga įžiebti eglutę.
Varėnos dangų nušvietė kiek kuklesni, negu teko matyti įžiebiant eglutes kaimyninėse savivaldybėse, bet ne mažiau įspūdingi fejerverkai. Net ir jiems užgesus Varėnos miesto gyventojai ir svečiai neskubėjo skirstytis – grožėjosi skoningai papuošta eglute, fotografavosi ir aptarinėjo tarpusavyje, kaip subtiliai joje panaudoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos simboliai.
Merkinės eglutė kelia aistras
Jeigu dėl klasikinės Varėnos eglutės grožio jokių ginčų nekilo, tai ketvirtadienį įžiebta Varėnos rajono Merkinės miesto eglė iškart tapo diskusijų objektu. Kalėdų eglutę Merkinei sukūrė žinomas tarpdisciplininis menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, turėjęs visišką kūrybinę laisvę, bet ribotus išteklius.
„Reikia įspėti komunalininkus, kad ryte šito šabakštyno neišmėžtų, pagalvoję, kad po šventimo liko šiukšlių krūva“, – šaipėsi iš Merkinės eglutės vilnietis architektas Arturas Imbrasas.
„Puikiai įkomponuota etnokultūros simboliai su dabartimi, stipru, emocinga! Ačiū, už vertybių puoselėjimą“, – prieštaravo buvęs Seimo narys Robertas Šarknickas.
Pats A. R. Černiauskas pasakojo Merkinės eglutę kūręs visą savaitę ir prisiklausęs skirtingų nuomonių dar tuomet, kai darbas nebuvo baigtas.
„Šiaip tai sunkus darbas puošti eglutę vidury miestelio. Toks spektaklis su begalybe nuomonių ir komentarų. Negaliu žinoma skųstis, bet manau nesu vienintelis menininkas kuriam sunku ištverti, kai komentuojami jo nebaigti kūriniai ir dar net nepradėjęs jau gailėjausi, kad apsiėmiau, iššūkis buvo tikrai nelengvas. Bet mane visą laiką guodė mintis – rezultatas bus puikus! Ir štai – virš eglynų iškylanti kūrybos karūna, eglutė su dedikacija Čiurlioniui prieš įžengiant į jo prasidedančius metus – 150 metų jubiliejų“, – teigė A. R. Černiauskas.
Pasak menininko, dirbančio miestelio kultūros centre, Merkinės eglutės biudžetas yra „absoliučiai minimalus“, nes panaudotas kelių miestelio įstaigų užgyventas turtas.
„Net karūna padaryta iš kažkokių nurašytų plokščių. Pirkom tik kažkiek varžtų, dažų, suveržėjų, o nuo paskalų apie kažkokius kosminius biudžetus tai net ausys linko, nors viskas tėra tiesiog elementari estetinė kompozicija ir šiek tiek pastangų“, – atviravo A. R. Černiauskas.
Ketvirtadienio vakarą surengta jauki, bendruomeniška Merkinės Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, kurios dalyviai vaišinosi karštu vynu ir kakava, skambant M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Miške“.
„Vis galvojau, kaip Algimantas Rokas Černiauskas spės užbaigti šią eglę iki numatyto laiko. Pasirodo suspėjo – ko gero pirma Lietuvoje pusnuogė eglė, tik su sijonu ir karūna, bet labai neblogai žiūrisi. O bendrai, kas nustatė, kokia eglutė turi būti. Juk svarbiausia yra Kalėdų nuotaika mumyse“, – ramino aistras gamtininkas Mindaugas Lapelė.