Kaip sako fotografas G. Khiterer, paukščių fotografija anksčiau jam buvo daugiau nei hobis, o sparnuočiams jis skirdavęs daug laiko.
„Faktiškai kasdien rasdavau laiko bent vieną kitą valandą pasivaikščioti su fotoaparatu po miškus stebint paukščius. Todėl dabar esu nufotografavęs apie 90 procentų Lietuvoje gyvenančių paukščių rūšių“, – sako jis.
Deja, G. Khiterer apgailestauja, jog pastaraisiais metais laiko sparnuočiams liko visai nedaug dėl komercinės fotografijos. Nepaisant to, paukščius mylintis fotografas skaičiuoja, kad kiekvienų metų žiemą jo įrengiamoje lesykloje paukšteliai gauna pasivaišinti apie 40-50 kilogramų saulėgrąžų sėklų.
„Praeitą žiemą mažas besmegenis prie lesyklos stovėjo net keletą savaičių. Ypač smulkūs paukščiai labai nedrąsiai priima neaiškius objektus, todėl per visą laiką prie jo prisiartino vos vienas kitas paukštis. Ir šiais metais galvojau, jog bus panaši situacija, tačiau, mano nuostabai, vos iškritus pirmajam sniegui, anksti ryte nulipdžiau maždaug zylės dydžio senį besmegenį, ir paukščiai kuo puikiausiai aplink jį sukinėjosi, įvairiai draskė ir kitaip tyrinėjo. Matyt, alkio jausmas šį kartą buvo stipresnis už baimes“, – stebisi pagaliau savo svajonę įgyvendinęs G. Khiterer.
Fotografas skaičiuoja, kad per maždaug dvi valandas pavyko padaryti apie 100 nuotraukų, iš kurių jis atrinko keletą geriausių ir sudėjo atvirkštine seka.
„Gavosi procesas nuo visai išardyto iki jau tik ką nulipdyto besmegenio. Ypač smagu, kad šiuo nelengvu pandemijos metu pavyko šių nuotraukų dėka suteikti žmonėms ir pozityvių emocijų prieš šventes, pajusti jau greitai ateinančias Kalėdas“, – džiaugiasi fotografas.