Nors leisti fejerverkus ar ne išlieka kiekvieno piliečio pasirinkimas, kai kurios savivaldybės Naujuosius metus vis dar planuojama pasitikti su šiais spalvingais efektais. Tiesa, yra siūlomos kiek saugesnės ir tvaresnės alternatyvos, o kai kurios savivaldybės nusprendė fejerverkų visiškai atsisakyti.
Vilniaus miesto savivaldybė Naujametinių fejerverkų nusprendė šiais metais neorganizuoti dėl priimtos rezoliucijos, kuri įsigaliojo gruodžio mėnesį. Pagal šią rezoliuciją savivaldybė pati nepirks fejerverkų ir neglobos renginių, kuriuose bus naudojami fejerverkai.
„Tai yra savivaldybės pozicija ir pradėjimas nuo savęs, raginime gyventojus bei verslus atsižvelgti į tai, kad šventinę atmosferą galima kurti ir nenaudojant šių priemonių. Nusprendėme nebenaudoti fejerverkų dėl susidariusios oro taršos ir gyvūnams tai nelabai patinka“, – kalbėjo Paulius Vaitekėnas, Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas.
Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybė šiais metais visgi nusprendė organizuoti fejerverkus. Pasak „Klaipėdos šventė“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Živilės Putnienės, šiais metais buvo pasirinktas kiek tvaresnis fejerverko variantas, o jeigu pandeminė situacija suprastėtų, galimas ir visiškas fejerverkų atsisakymas.
„Taip, kol kas yra tokia idėja, kad bus organizuojami fejerverkai. Nežinau ar jis kuo labai galėtų skirtis nuo praeitų metų, nes jie visi sąlyginai yra panašūs, tik gal šiais metais pasirinktas kiek ekologiškesnis fejerverko variantas, kurį galima buvo rasti.
Su rengėjais kalbėjome, kad jis bus truputėli tylesnis, draugiškesnis naminiams bei laukiniams gyvūnams, standartiškai bus leidžiamas įprastoje vietoje. Praeitais metais jau buvo atsisakyta fejerverkų dėl pandemijos, esant tokiai situacijai esame pasiruošę bet kada jų atsisakyti, nes niekada nežinai, ar neatsiras nauja atmaina, todėl žiūrėsime į bendrą situacija“, – kalbėjo Ž. Putnienė.
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė sako, jog Kauno miestas, kaip ir praeitais metais, planuoja gyventojams dovanoti šventinius fejerverkus.
„Fejerverkai, kaip ir pernai, į dangų pakils septyniose skirtingose miesto vietose, kad šventinį akcentą galėtų išvysti kuo daugiau miestiečių. Ar šaudyti fejerverkus privačiose valdose, kauniečiai turi apsispręsti patys, tačiau mes siūlome verčiau pasimėgauti reginiu, kurį dovanos miestas. Naujuosius kviečiame pasitikti šiltai ir saugiai namuose bei vengti susibūrimų".
Žalos jau yra pakankama
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, švenčių metu fejerverkų tema kasmet grįžta ir nors į juos smagu pažiūrėti, bet tos žalos irgi yra pakankamai.
„Tai iš pradžių yra tiesioginė oro tarša, taip pat yra tarša ir žmogui, kuris stovėdamas šalia kvėpuoja tuo oru. Be abejo, tai yra garsas, gąsdinami gyvūnai, praeitais metais apie tai daug buvo šnekama. Teršia ir visos tos cheminės dalelės, kurios po sprogimo nusėda ant paviršiaus ir žinoma, visada lieka šiukšlės, atliekos, kurios po visų sprogdinimų paliekamos kiemuose, kalbant apie tuos buitinius sprogdinimus, kai gyventojai patys sprogdina. O teršalai, kurie išsiskiria, tai pirmoje eilėje tos kietosios dalelės, įvairūs metalų junginiai, kurie yra dedami tam, kad atsirastų kažkokia spalva ir įvairios dujos, azoto oksidas, sieros oksidas ir įvairūs kiti junginiai“ – kalbėjo V. Šerevičienė.
Docentė, paklausta, ar yra saugesnių ir ekologiškesnių fejerverkų, atsakė, jog alternatyvų neieškotų, nes sprogimas vis tiek išlieka sprogimu, o tai kelia grėsmę aplinkai, nes dalelės patenka į orą.
„Saugesnės alternatyvos gali būti kiti dalykai, lazerių šou ar dronai, pas mus universitete rugsėjo 1 d. per šventę buvo dronų šou, taip pat per olimpiadą matėme dronų pasirodymą, tai buvo įspūdingas vaizdas ir nereikėjo tų fejerverkų ir tos taršos“, – komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė.