Katedros aikštėje įžiebta eglutė puošėsi baltomis snaigėmis ir girliandomis, viršūnę puošė didelė snaigė, o šalia stovėjo žaisminga karuselė. Tąkart savivaldybei šventinis reginys sostinėje kainavo 949 tūkst. 900 litų.
Be eglučių Katedros ir Rotušės aikštėse, tradiciškai didele eglute buvo paverstas ir Vilniaus televizijos bokštas. Pirmą kartą eglė Vilniaus televizijos bokšte sužibo 2000 metais, nuo tada buvusi neatsiejama sostinės tradicija.
Tais metais Katedros aikštėje iškilo 18 metrų aukščio, surenkama karkasinė, dirbtinėmis šakomis kaišyta eglutė. Ją puošė retro stiliaus žibintai, siūti žaislai, smulkių lempučių girliandos, burbulai.
Katedros aikštėje iškilo aukščiausia iš iki tol stovėjusių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, už penkiaaukštį namą didesnė eglė iš aliuminio konstrukcijos. Eglės viršų puošė natūralios eglės šakos, kurios sužibo ekologiškomis lemputėmis. Kalėdiniu laikotarpiu sostinėje buvo galima savo norus išsakyti sukurtai tikroviškai Kalėdų senelio projekcijai.
Katedros aikštėje pastatyta Vilniaus miesto kalėdinė eglė pripažinta gražiausia ir didžiausia visose Baltijos šalyse. Pasaką menanti eglutė puošėsi baltais auksiniais ir raudonais žaislais: supamaisiais arkliukais ir burbulais.
Katedros aikštėje iškilo 25 metrų aukščio kalėdinė eglutė, šviečianti baltomis angelų ir snaigių dekoracijomis.
Tąkart sostinės eglė ir vėl pateko į gražiausių pasaulio eglučių sąrašą „The Guardian“ ir „The Huffington Post“. DELFI skaitytojai taip pat gražiausia miesto eglute išrinko Vilniaus žaliaskarę, nors prieš tai šešerius metus gražiausios eglutės titulą skirdavo Kauno miesto eglei. Tąkart sostinės eglutė skleidė idėją, jog pasaulis yra vieni namai.
Tuo metu eglutės papuošimo idėją sumanęs Dominykas Koncevičius DELFI sakė, kad jį įkvėpė Vilniaus kultūros centro siūlymas Katedros aikštėje vaikams skaityti lietuviškas pasakas. „Norėjome sukurti namelį, kuriame šią idėją galėtume įgyvendinti – jaukią, šiltą, primenančią vaikystę eglutę. Jos išorė – šaltų spalvų, stogeliai – su sniego imitacija, o pro langus sklinda jauki šviesa“, – Katedros aikštėje stovinčią žaliaskarę apibūdino jis.
„The Huffinton Post“ sudarytame gražiausių 2016 m. kalėdinių eglučių sąraše ir vėl minima Vilniaus eglė.
Žaliai suspindusią eglę supantį Kalėdų miestelį Katedros aikštėje apšvietė 50 tūkstančių eglės skraistės lempučių. Pati eglė siekė 27 metrų aukštį, o bendras jos kompozicijos plotis apėmė 50 metrų.
Kaip ir pernai, lemputės apgaubė ne tik pačią eglę, bet ir šalia jos esantį kalėdinį miestelį. 27 metrų aukščio eglė suformuota iš 70 tūkstančių lempučių, jai išpuošti panaudota beveik 900 žaisliukų, o bendras kompozicijos plotas – daugiau nei 2500 kv. m. Jos autorius Dominykas Koncevičius tąkart sakė, kad eglę puošė pagal praeitų metų pavyzdį ir tikino besidžiaugiąs rezultatu.
Katedros aikštėje iškilusi meninė kompozicija „Laikas“, žvelgiant iš paukščio skrydžio, priminė stilizuotą laikrodį. Keturios šviečiančios kompozicijos – tai dinamiški stilizuoti laikrodžio krumpliaračiai–snaigės. Kiekviena jų pulsuoja atitinkamo laikrodžio krumpliaračio tempu ir trumpam sustoja kas 15 minučių, o pati kalėdinė eglė kas valandą sumirksi tiek kartų, kiek tuo metu yra valandų. Tąkart konstrukcija buvo 50 metrų pločio, 27 metrų aukščio, ją sudarė 6 tūkstančiai eglišakių.
Vilniuje mėlyna ir sidabrine spalvomis sužibo šachmatų karalienės figūrėlę primenanti eglės konstrukcija, kurią supa stilizuoti pėstininkai, rikiai, bokštai ir žirgai. Katedros aikštė tapo šachmatų žaidimo lauku, kuriame Katedros varpinė ir Gedimino bokštas taip pat dalyvauja, atlikdami bokštų vaidmenį. Šiųmetę eglės idėją įkvėpė archeologinių tyrinėjimų metu aptiktas unikalus radinys: sena, puošni, medinė šachmatų karalienės figūrėlė.