Pradžią tokiam šventiniam sambūriui kone prieš du dešimtmečius padarė kvėdarniškė Živilė Dyglienė. Gėlėmis ir dekoratyviniais augalai prekiaujanti verslininkė kasmet pradžiugina miestelio gyventojus kalėdine pasaka.
Vartai visiems atviri
Vakarais Ž. Dyglienės kieme skamba kalėdinės dainos, spragsi fotoaparatai, krykštauja vaikai, aikčioja suaugusieji. Sodybos papuošimai tikrai įspūdingi: virš galvos – spalvų jūra, daugybė papuoštų eglučių, šviečiantys elniukai, zuikučiai, Kalėdų senio roges tempiantys elniai ir daug kitų pasakų personažų.
Paruošta ir speciali vieta fotografavimuisi: specialiai pastatytas minkštu pledu uždengtas Kalėdų senelio krėslas.
Kada įsižiebs Dyglių sodybos iliuminacijos, kvėdarniškiai laukia ne mažiau nei miestelio kalėdinės eglutės įžiebimo. Per daug metų žmonės įsitikino, kad šios sodybos vartai visada atviri, o kiekvienas lankytojas pasitinkamas su džiaugsmu.
Nepajudinama tradicija
„Mano vaikai su tuo užaugo, tai ir kitiems noriu dovanoti džiaugsmą. Žiemą taip tamsu, visiems norisi šviesos ir šilumos“, - sakė Ž. Dyglienė, neskaičiuojanti, nei kiek kainuoja elektra, nei kiek vertos kasmet atnaujinamos kalėdinės dekoracijos.
Nors tam reikia ne tik pinigų – šiemet sodybą du žmonės puošė dvi savaites. O ir prižiūrėti elektros instaliacijas reikia kasdien, ypač tokiu drėgnu oru, kaip dabar.
Živilė sako, jog nelaužyti tradicijų ją verčia žmonių noras pasidžiaugti grožiu. Šiemet, netekusi tėtės, ji jau buvo nuleidusi rankas, tačiau nuolatiniai klausimai apie Kalėdas, privertė pakabinti bent kelias girliandas. O kai pakabini vieną, pasak verslininkės, savaime kyla noras padaryti daugiau.
Todėl šokinėja zuikučiai, straksi šviečiantys elniukai, visur landžioja Kalėdų seneliai – vienas net į kaimynų obelį įsiropštė. Pranešdamas, jog ateinančiais metais šviesų ir spalvų oazė pradės artėti miestelio kalėdinės eglutės link.
Pastačiusi kieme dar vieną verslui reikalingą pastatą, Ž. Dyglienė savo valdose nebesutalpina visų dekoracijų, todėl dalį jų jau perkėlė į kitą sodybos pusę, kur gyvena jos mama.
Lankosi Kalėdų senelis
Daugiausia lankytojų, pasak Ž. Dyglienės, jų sodyba sulaukia tarpušvenčiu, kai parvažiuoja studentai, grįžta emigrantai, pas senelius suvažiuoja miestuose gyvenantys anūkai. Pasigrožėti Živilės sukurta Kalėdų pasaka žmonės atvažiuoja net iš Klaipėdos. Ji visus su malonumu sutinka.
Dyglių sodybos vartai atviri iki vėlyvo vakaro, tačiau dar nėra buvę, kad kas nors iš kiemo dingtų, kuri nors dekoracija būtų sulaužyta ar nuspirta, net laidai niekada nėra nutraukti, nors tarp iliuminacijų siaučia nenustygstantys vaikai.
Tačiau labiausiai juos traukia Kalėdų senelio laiškų dėžutė ir dovanų skrynia.
Živilei kasmet tenka pasirūpinti, kad brolio ir draugų vaikai joje rastų šventinę dovanėlę. Kalėdų senelis malonių smulkmenų palieka ir sunkiau gyvenančių šeimų mažiesiems. Dalintis grožiu ir džiaugsmu – Kalėdų žinia, kurią Ž. Dyglienei malonu skleisti.