Praveriu duris, o jame puikuojasi rudens karaliumi vadinami moliūgai, daug maišų su bulvėmis, po žvyro, smėlio patalu, glaudžias raudonus galus išsikišusios morkos, burokėliai, kampe ant stalo cukinijos, kopūstai. Žiūriu į daržoves ir džiaugiuosi, kad patys užauginome be teršalų, ekologiškai sveikas.
Savo pasakojimus apie medikus ir padėkas jiems siųskite adresu pilieciai@delfi.lt. Laimėkite fantastišką poilsį ENERGETIKE!
Vaikštau ir gėriuosi rudens spalvomis, nuostabiu gamtos grožiu. Čia ateina ir Gražina, ji geros nuotaikos, visi rudens darbai jau padaryti, bet va greitai ateis žiema, o malkinės durys pakripusios, reikėtų jas pataisyti. Greitai nubėgu į garažą, atsinešu kirvį, plaktuką, sulenktą geležinį kaištį ir pradedu kalti visa jėga skląsčiui užkabinti. Metalas sunkiai lenda į medieną, o aš vis didesne jėga kalu ir kalu. Netoli stovi ir Gražina, paima plaktuką ir ne kartą tvoja į geležinį kaištį...
Akimirksniu pajuntu, kaip man iš rankų iškrenta kirvis, o į vieną akį patenka atskilusi geležies skeveldra. Greitai baigiame darbą, numetame įrankius ir skubame į kambarį. Akis visa paraudonuoja, matosi tik jos obuolys. Pažiūriu į savo žmonelę ir jos viena akis raudonuoja. Pažiūri ji man į akį ir sako, kad yra įstrigęs geležies gabalėlis, bando jį ištraukti, tažiau niekaip nepavyksta. Kalbamės,tariamės ką toliau daryti, ir nusprendžiam laukti iki ryto.
Ryte atsikeliame, pasižiūrime, o akis dar labiau raudona, apsipylusi krauju. Greitai apsirengeme ir nuvykstame į vietos ambulatoriją, tačiau mus informuoja, kad čia viskas daug sudėtingiau ir reikia vykti į Radviliškį. Štai jau ir priėmimo skyriuje, užeinu į registratūrą, greitai sulaukiu kvietimo pas daktarę. Ji paklausia manęs, kaip čia viskas nutiko, apžiūri akį, vieną gabalėlį geležies ištraukia ir sako, kad daugiau nieko negali padaryti, siunčia į Šiaulius. Ką bedarysi – reikia važiuoti. Štai ir Šiaulių respublikinė ligoninė, sulaukiu eilės pas akių gydytoją, įeinu apžiūri akį ir mane taip išgąsdina, kad visą kūną pradeda rakinti baimė.
„Teks važiuoti į Vilnių, nes čia tik gabalėlį ištraukiau, o kita dalis labai giliai, dar gal ir akies tinklainė pažeista“, – sako gydytoja.
Padėkoju gydytojai, susitaikau su viskuo ir skubu namo, o kitą dieną – į Vilnių, Lazdynų universitetinę ligoninę. Atvykstu su sūnumi, įeinu į kabinetą ir savo akimis net netikiu, prie manęs prieina akių gydytoja, kuri gyvena Marijampolyje, aš mokiau jos mergaitę.
„Sėskitės į kėdę, papasakokite, kaip čia atsitiko, ar turite siuntimą?“ – klausia.
„Taip, turiu, skubos tvarka“, – atsakau.
Gydytoja atidžiai apžiūri ir netrukus ištraukusi geležies gabalėlį sako: „Va čia toks įstrigęs gabalėlis, daugiau viskas tvarkoje, parsivežk į namus atminčiai...“
Nuoširdžiai padėkoju, abu nusišypsom, palydi mane iki durų ir sako: „Na, Vytautai, buvai tikrai labai išsigandęs, čia ne juokai, bet viskas juk gerai?“
„Dabar jau gerai, tačiau vakar buvo tokia baimė, kad gal liksiu be akies“, – atsakau.
Vis dėl to reikia padaryti išvadą iš šio atsitikimo, o ji labai paprasta – visada dirbant užsidėti apsauginius akinius. Tai – pamoka visam gyvenimui, kuris tik vieną kartą duotas. Tad visus kviečiu to nepamiršti, o tuomet dažnai ir nelaimės, ir problemos aplenks.
Visos tos trys dienos buvo tokios niūrios, visą laiką pliaupė įkyrus lietus, o va šiandien, jau važiuojant namo, pro debesis išlenda saulės spinduliai, tai – geras ženklas po skausmingo įvykio, kad viskas gerai. Tačiau tuo viskas gerai ir nesibaigė. Apsilankius dar kartą akies patikrinimui išaiškėjo, kad man reikia atlikti kitos akies kataraktos operaciją. Tai nesukėlė jokios baimės, tik paklausiau: „O kas operuotų?“
„Ar manimi netikite?“ – pasitikslino gydytoja.
„Mielai, esu labai patenkintas“, – patikinau.
Po kiek laiko buvo sėkmingai atlikta akies operacija ir aš vėl matau daug geriau, o man belieka nusilenkti gydytojai Raimondai Grinevičienei ir pasakyti ne tik ačiū, bet visą gyvenimą dėkoti už Jūsų gerumą, supratingumą, nuoširdumą, profesionalumą ir, svarbiausia, kad man gražinot šviesą matyti pasaulį abiem akimis. Telydi jus, gydytoja, sėkmė darbuose, gyvenime ir visur kitur, kur tik jos reikia. Būkite laiminga.