Borgas „Lesės“ prieglaudos narve net 5-erius su puse metų. Klausiate kodėl? Mes, savanoriai, irgi to nesuprantame. Nors Borgas nebe jaunuolis, jo akyse atsispindi dar visai jauno šunyčio siela, noras gyventi, džiaugtis gyvenimu ir patirti šuniškus malonumus.
Borgas nori sugraužti šeiminko šlepetę, kai jis nežiūri, nušvilpti maisto kąsnelį, kai šeiminkas nusisukęs. Ir ne dėl to, kad Borgas nori pakenkti, – ne, jis tiesiog nori suprasti, ką reiškia tai, apie ką nuolat amsi jo kaimynai narvuose, atkeliavę iš savo buvusių namų.
Borgas gal ir žinojo, ką reiškia visi šie dalykai, tačiau seniai seniai tai pamiršo, nebepamena. Nebepamena Borgas ir to nuostabaus jausmo, kai TAVO žmogus žiūri tau į akis ir kužda tau žodžius, kuriuos girdėti taip gera, nors ir jų nesupranti, žinai, kad tai kažkas labai labai malonaus.
Ir ne, ne apie kaulus..