Tuo pat metu... Kovo pradžia. Gimsta dvi gyvybės (bent tiek rasta). Mažutės, gležnutės, glaudžiasi prie katės mamytės. Rodos kas blogai? O visas baisumas prasideda vos po kelių gimimo dienų.
Tvirtos žmogaus rankos, čežantis maišas, žingsniai, tyla, kažkur atsitrenki, labai šalta ir labai baisu...
Šiuos du mažučius, drebančius, sušalusius, alkanus, tyliai kviečiančius mamytę į pagalbą, rado praeivė. Eidama savo keliais, gražų šeštadienio rytą, išgirdo kažkokį tylų garsą iš maišelio, numesto ant šalto grindinio, užrišto ir prispausto akmeniu.
Taip jie gimė iš naujo, per tokį trumpą savo gyvenimo kelią...
Retai kada susimąstom apie kitas mažas gyvybes. Kaip jos gimsta? Kaip auga? Ką jaučia? Ir t.t.
Ogi katinėliai kaip ir žmogaus kūdikėliai valgo mamytės pienuką kas porą valandų. Mamytė jiems išmasažuoja pilvukus, kad kaip ir žmogaus vaikučiui, neskaudėtų pilvukų, katė juos prausia, šildo, myli lygiai kaip ir mes žmonės mylime savo mažylius.
Kas atsitinka, kai katinukai netenka mamos?
Ogi jeigu jie nemiršta iškart arba labai greitai, nespėjus atskubėti pagalbai, geri žmonės juos maitina dirbtiniu būdu. Taip taip, katinukai maitinami specialiais pieno mišinukais. Maitinami kas dvi valandas, masažuojami, prausiami. Stengiamasi kaip įmanoma atstoti mamą katę, kad tik mažyliai išgyventų...
Mažyliams žmogų „mamą“ turime, ji aukosis mėnesį ar daugiau, kelsis naktimis, darbuosis dienomis, kad mažiukai augtų. Vėliau, paaugę valgys koncervukus, vaikišką maistelį ir pan. Bet kol kas tai tik svajonė, nes jų gyvybės labai trapios, sulauki ryto ir jau džiaugiesi.
Kreipiamės į Jus, gerieji mūsų bičiuliai, prisidėkite prie mažylių gerovės, jeigu galite. Kaip paremti kačiukus, galite sužinoti susisiekė su VšĮ „Šlapia nosytė“ el.p. slapianosyte@gmail.com.