Bėk, Laki, bėk...
Mano Mamulė katytė pati švelniausia. Ji pasakojo, kaip šiltai gyveno pas žmogų, kaip sočiai buvo maitinama ir miegojo ant to žmogaus sofutės. Mes, keturi mūsų mamulės vaikeliai, čiulpdami pienuką, klausėmės jos pasakojimų, kad jos žmogus ateis, paims mus į šiltus namus ir apgins ir saugos. Mamulė nežinojo, kad jos žmogus išėjo ten, iš kur negrįžtama, o Mamulę giminaičiai, paveldėję žmogaus sofutę, išmetė, nes juk ji kilnojamas turtas ir naudos jokios nesukuria, todėl buvo iškeldinta į šaltą gatvę.
Išmesta Mamulė katulė ilgai klaidžiojo, kol priklydo ten, kur maitinami katinukai. Apsunkusi nuo gamtos šauksmo naštos, susirado jaukų sandėliuką, kur pasaulį išvydome mes – keturi Mamulės čiulpinukai. Mes augome, stiprėjome, Mamulė paslačia išsliūkindavo pasimaitinti, kur buvo šeriami katinukai, kol vieną rytą išgirdome: „Priveisė, s**a, benkartų, apdergė viską.“ Kitas piktas balsas antrino: „Taip taip, čia tos beprotės, kur kates šeria darbas, čia jos nuopelnas.“
Ir mes pamatėme, kaip ranka siekia mūsų. Mamulė pasišiaušė, išskėtė nagus, pšššš. Balsas tarė: „nepaimsime, reikia katę likviduoti“.
Ir jie grįžo... Jie grįžo... Mamulė tik spėjo pamurkenti: „Bėk, Laki, bėk“. Ir aš bėgau. Neklausė mano mažos kojytės, jos pynėsi ir drebėjo. Girdėjau, kaip rauda, priešmirtinėje agonijoje, daužoma mano Mamulė...
Girdėjau, kaip cypsi daužomi prieš mirtį mano broliukai ir sesutės... Aš tirtėjau iš siaubo ir tyliai tyliai tupėjau, susigūžęs, tamsiame kamputyje, girdėjau sakant, kad mūsų buvo keturi, kad ai, tegu dvesia, kad mane ras ir išmes į šiukšlių konteinerį. Kiek tekėjo ir leidosi saulė nepamenu, ten buvo tamsu. Pilvukas gurgė, akytės apsiblausė, atėjo pikta liga. Nepamenu, kiek tupėjau ir drebėjau, bet staiga RANKOS mane paėmė.
O ne, aš bijau...
Aš labai bijau...
Tos RANKOS buvo šiltos, kvepėjo namais ir maistu, tai buvo KITOS RANKOS. Lakiui ryškiai išreikštas rinotracheitas. Kačiukui 6,7 savaitės. Maitinamas brangiu gastrointestinaliniu sausu maistu ir konservukais. Valgo pats, išbadėjęs pripuolė prie konservų, rijo juos net springdamas. Akys gydomos tetraciklino akių tepalu, injekcijų kol kas neleisime. Viduriavimas gydomas brangiu prokolin'u.
Kai nustos viduriuoti, išnaikinsime vidinius ir išorinius parazitus, dabar negalima dėl išsekimo.
Gera daryti GERĄ.
Ačiū už gailestį ir užuojautą, ačiū, kad Jūs su mumis.
Paskirtis: Lakiui
VšĮ „Makatukai“
Banko sąskaita: LT76 7044 0600 0807 2913 Paypal
info@makatukai.lt
Įmonės kodas 304164509
El.paštas: info@makatukai.lt
Teirautis :863826042
Tinklapis: makatukai.lt