Nėra vietos senukams: Daša išmesta į stingdantį šaltį

„Šalta...ledinis šaltis stingdo kaulus ir raumenis, skverbiasi iki pat širdies. Manęs čia niekas nemato, visi eina pro šalį, apsimūturiavę šiltais drabužiais skuba į savo šiltus namus. Kažkada aš juos taip pat turėjau...tie žmonės mane parsinešė į namus, nes buvau rusų melsvoji katė. Tai buvo seniai...o kai pasenau mane išmetė į gatvę. Nežinau kuo nusikaltau, gal kad pasenau. Bet juk ir jie pasens. Tai mano pirma žiema gatvėje ir aš nežinau kaip išgyventi...“

Šalta....jaučiu kaip ledėju ir nebegaliu paeiti, negaliu net pakelti galvos, ledinis vėjas nužnybo abi ausis. Aš atsisėsiu čia ant šaligatvio. Sėdėsiu nuleidusi galvą. Čia ir sušalsiu mirtinai...

Jau esu čia antra diena ir jaučiu kad po šios mirtinai šaltos nakties nebeišgyvensiu. Pakeliu akis ir matau kaip į mane tiesiasi rankos. Mane ima į glėbį ir kažkur neša. Nesipriešinu, neturiu jėgų. Atsiduriu kažkokioje patalpoje. Dar vis jaučiu stingdantį šaltį, tačiau patalpoje šilta ir aš nebejaučiu ledinio vėjo, stingdančio šalčio”.

Jei galėtų kalbėti žmonių kalba, Daša papasakotų visiems, kaip kentėjo, ką turėjo iškęsti, kaip vos nežuvo, tačiau Daša nemoka kalbėti balsu. Daša kalba širdimi, o tokių, kaip Daša beglobių, išduotų gyvūnų kalbą girdi ir supranta ne visi. Šią kalbą supranta tik tie žmonės, kurie klauso širdimi.

Žvarbią ir mirtinai šaltą žiemos dieną nepalikom Dašos gatvėje, nuvežėm į veterinarijos kliniką. Daša buvo sušalusi, ašarojančiom akytėm, išsigandusi ir labai labai nelaiminga bei visų bijanti.

 Daša ir dabar išsigandusi, todėl jai labai labai reikia žmogaus, kuris suprastų jos kalbą širdimi. Katytė jau nebe jaunutė, ji neturi beveik visų dantukų. Galbūt tai pasekmė to, kad ja nebuvo rūpinamasi anksčiau  (to ji nepasakoja, gal jai nemalonu prisiminti), todėl ir dantukų neteko, nes tie augintiniai, kuriais šeimininkai rūpinasi, prižiūri, maitina kokybišku  maistu nugyvena ilgus ir laimingus gyvenimus.

Šiuo metu Daša vis dar veterinarijos klinikoje. Katytė už priežiūrą ir gydymą liko skolinga, todėl kas galite prisidėti prie Dašos skolos sumažinimo, galite paaukoti į VšĮ „Beglobis“ sąskaitą, paskirtyje nurodydami: „išduotai Dašai“.

Dašai labai reikia namų, labai reikia žmogaus, kuris suprastų jos išduotą širdutę, būtų kantrus ir supratingas, nes Daša labai sužeista psichologiškai. Katytei sunku patikėti, kad būna gerų žmonių, juk ji patyrė tokią baisią išdavystę. Iš pradžių Daša pamačiusi žmogų gūžiasi ir slepia galvytę, tačiau pakalbinus pradeda atsargiai klausyti, bando atmerkti akis ir pasižiūrėti į tą kuris kalbina. Dar Daša neatsispiria vienam malonumui – pilvuko glostymui. Tada net prisimerkia iš malonumo ir atrodo net negali patikėti, kad gali būti taip gera.

Jei jūs esate tas, kuris pasiryžęs suteikti šiam nuskriaustam padariukui savo meilę, šilumą ir rūpestį, skambinkite tel. [phone]