Visam laikui, iki pat pabaigos, kad aš vėl, dar kartą neatsidurčiau gatvėje. Galiu pasakyti tik tiek, jaučiau kad jau į šį pasaulį veržiasi ateiti mano vaikučiai, nelaukiami, niekam nereikalingi. Tačiau kiekviena mama savo vaikus stengiasi išgelbėti, kartais net ir savo gyvybės kaina. Taip ir aš, ėjau ten, kur žinojau ateis daug žmonių.
Prie šiukšlių konteinerių nuolat, kiekvieną dieną ateina daug žmonių, įvairių žmonių ir senų, ir jaunų, ir moterų, ir vyrų, ir labai geros širdies ir visai beširdžių. Jie čia atsikrato viskuo, kas jiems daugiau nebereikalinga: šiukšlėmis, sulaužytais rakandais, sugadintais daiktais ir retkarčiais gyvūnais. Aš nebijojau dėl savęs, man vienodai buvo kas bus su manimi, aš net buvau pasiruošusi mirti, kad tik mano vaikai gyventų. Aš naiviai tikėjausi, kad būtent tą dieną ateis vienui vienas žmogus iš didžiosios raidės, kuriam pamačius mane besivaikuojančią suspurdės širdis, atims amą ir užplūs visokios emocijos, kuris pasakys sau: taip negalima, taip neturi būti.
Aš tikėjausi, kad tas žmogus padės man ar bent jau mano kačiukams. Ir, matyt, mane Dievas saugo ir globoja, nes toks žmogus atėjo, pamatė mane ir puolė ieškoti man pagalbos. Ir ji buvo net ne viena, ta moteris atėjo su dukryte. Ji ne tik pati elgiasi pagal Dievo įstatymus, bet dar ir vaikus savo moko to paties. Nuostabūs žmonės su didelėmis širdimis. O kad tokių žmonių būtų daugiau. Tada daug mano sesių ir jų vaikučių būtų išgelbėta, o ne gaištų pakampėse ir pakrūmėse baisiose kančiose, sulaužyti, apnuodyti, susirgę, išpūliavusiomis akimis ir sukramtyti šunų ar suspardyti dvikojų pabaisų.
Taigi geros moters ir jos dukrytės dėka aš ir mano mažyliai buvome išgelbėti. Visi mes toms nuostabioms moterims esame dėkingi be galo be krašto, jos išsaugojo labai trapias ir mažas gyvybes ir nepagalvojo, kad juk čia tik katė, pilna čia tų valkataujančių kačių. Aš jai buvau KATĖ, kuriai ji privalėjo padėti. Ir aš, ir visa „Makatukų“ komanda linkime tai moteriai ir visai jos šeimai daug daug sveikatos ir labai didelės sėkmės visur.
O dabar apie mane. Aš esu Luna Mėnulija – dabar ROKA. Savo vaikučius jau išmaitinau, saugiai ir ramiai išauginau ir išleidau į platų pasaulį laimės ieškoti. Pati esu jau sterilizuota, skiepyta, čipuota ir jau pilnai pasiruošusi keliauti į naujus namus. Tikrus namus. Tokius namus, kur man vietos bus visada, kur aš neatsibosiu po metų ar po trijų, kur netapsiu nereikalinga, kai susirgsiu, kur manimi rūpinsis ir priims į savo šeimą kaip tikrą šeimos narį, o ne tik kaip katę.
Aš tuo pačiu pasižadu mylėti besąlygiškai savo naujus šeimininkus. Esu dar jauna ir kadangi buvau išgelbėta, vėl pasitikiu žmogumi ir prisiekiu, kad stengsiuosi būti labai gera, rami ir kultūringa. Man labai reikia žmogaus, jo dėmesio, aš noriu kuo greičiau pamiršti savo blogą praeitį ir noriu kurti naują, gražų ir saugų savo rytojų kartu su tavimi. Žinau, kad tu kažkur esi. Žinau, kad mūsų keliai susikirs ir tu pajausi, kad tai aš – tavo katė. Aš, skirta būtent tau. Tiktai tau. Žinau ir labai laukiu tavęs.
P. S. Luna Mėnulija sterilizuota, vakcinuota keturvalente vakcina, žymėta (čipuota), labai meili. Iš Lunos galima „vyti virveles“ – ji viską žmogui leidžia be urzgimų, ji paprasčiausiai nesipriešina.
Gera yra daryti gera.
Ačiū už gailestį ir užuojautą, ačiū kad jūs su mumis.
Paskirtimi „Parama“
VšĮ „Makatukai“
Banko sąskaita: LT76 7044 0600 0807 2913
Paypal: info@makatukai.lt
Įmonės kodas: 304164509
El.paštas: info@makatukai.lt
Teirautis tel: 864024388, 863826042
Tinklapis: www.makatukai.lt