Prieš savaitę sužinojome apie nelaimingą katytę, kuri jau kelias dienas kamavosi Salininkuose vilkdama galines kojas. Žmonės, į kurių kiemą atklydo sunkiai sužalotas ir siaubingas kančias išgyvenantis gyvūnas, paskambino į policijos nuovadą. Tik stebuklo dėka ten dirbo gyvūnų mylėtoja, pareigūnė Anželika, kuri nesiliovė skambinti per visas organizacijas ir ieškoti būdų, kaip padėti vargšei katytei.
Spalio 8 d. nulėkėme gaudyti ligoniukės. Pasisekė, kad ji nebuvo kažkur giliai užlindusi (o galėjo, nes visai šalia labai „patogus“ kioskas, po kuriuo ji slėpėsi kelias dienas). Važiuojant gąsdino tai, kad skambinę žmonės tikino, jog ji velka galines kojas. Tai dažniausiai reiškia, kad padėti gyvūnėliui gali tik eutanazija, nes diagnozuojamas stuburo lūžis ir operacijų niekas nedaro.
Suradę katytę pamatėme siaubingą vaizdą: mažytė paaugliukė (maždaug 7 mėn. amžiaus) vieną galinę kojytę tikrai vilko, buvo akivaizdu, kad ji sutraiškyta, net perkreipta. O kita, matėsi, taip pat lūžusi, lyg guminė, bet ant jos katytė mynė. Be sulaužytų letenų sužalota buvo ir mažytės galva – „švietė“ kruvina pusės centimetro skylė.Vargšė judėjo klykdama iš skausmo, kiekvienas judesys ją varė iš proto, garsiai, graudžiai kniaukdama ji artinosi prie maisto ir nesupratusi, kas jai darosi, žiūrėjo kupinom siaubo akimis.
Drebėjo rankos ir kojos, labai bijojome, kad paliesta spruks. Bet vištiena alkanai, sušalusiai ir nelaimingai juodukei buvo tokia skani, kad be vargo savanorė Gintarė ją įdėjo į transportavimo dėžę. Baisu buvo ją dar labiau sužeisti transportuojant. Saliutė visą kelią iki klinikos gailiai verkė, vis pasakojo apie savo nelaimę. Žinojome, kad trauma rimta, gydytoja Margarita dirbs tik kitą dieną, o pagalbos reikia skubiai.
Gydykloje paprašėme ją apžiūrėti ir patalpinti į stacionarą, kad kitą dieną galėtų apžiūrėti traumatologė. Narve ji nenorėjo skirtis su mumis, bendravo, murkė, glaudėsi ir meilinosi. Buvo labai skaudu žiūrėti į ją. Mus nuramino, kad kitas chirurgas ją apžiūrės po kelių valandų ir pasakys, ar jai įmanoma padėti. Netrukus sulaukėme skambučio iš klinikos: „nieko nebus, sutraiškyti kaulai, sumaitota šlaunikaulio galvutė... Reikia migdyti Saliutę“. Na, neskubėjome to daryti, nes norėjome išgirsti Margaritos verdiktą.
Katytė operacijos laukė iki spalio 11 d. Operacija pavyko sklandžiai. Viena kojytė buvo „sutaisyta“, kita palikta gyti savaime - dubens kaulo lūžiai. Su galvyte daryti nieko nereikia - viskas savaime užgis.
Ačiū Anželikai, kuri sutiko Saliutę pagloboti iki ji pasveiks. Be globos apskritai negalėtumėm padėti šiai nuostabiai juodulytei. Dabar katytė narve, gauna vaistų ir laukia kitų vizitų pas gydytoją. Nuostabi, miela, prieraiši ir labai bendraujanti. Jai stacionare net draugelį kažkokį į narvą buvo įdėję, nes baisiai liūdėjo ir verkė užkimusi.
Tikėsimės, kojytės gis ir mažutė pasveiks. Pasisekė, kad ją suradome, pasisekė, kad neskubėjome priimti skubotų sprendimų...
Visų gerų žmonių prašome prisidėti prie Saliutės operacijos ir gydymo. Mūsų organizacijoje labai daug gyvūnų, negalime skirti tokios sumos vienam. Labai reikalinga visų Jūsų parama. Apie pinigus negalvojame, kai tai gyvybės ar mirties klausima, bet suma išties didžiulė.
Pirminė apžiūra ir rentgenas - 100 Lt;
Stacionaras - 140 Lt;
Operacija - 560 Lt.
Ačiū. Kontaktai: tel.nr. 8 689 73782, 8 615 58898, info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“)