Tai, ko turėtumėm neskaičiuoti: padėkite palydėti gyvūnus be skausmo

Gyvūnų gelbėjimas daugeliui, nesusidūrusiam su šia sritimi, atrodo labai gražus, kilnus ir nesudėtingas dalykas. „Kažkas išmeta katinuką, mes paimam ir padovanojam geram šeimininkui“. Kur gi čia problema? 90 proc. gelbėjamų gyvūnų serga ir reikalauja daugybės finansinių, fizinių ir moralinių išteklių. Nuolat kvėpuojanti į nugarą mirtis. Būtinai kažkas miršta, nes skambinantieji žmonės pastebi būtent tuos, kurie jau vizualiai atrodo siaubingai ir kreipiasi tada, kai padėti beveik neįmanoma.

Kas benutiktų, negalime palikti tų, kurie be žmogaus įsikišimo nieku gyvu neišgyvens ir mirs tragiškose kančiose. Prasideda globos, transporto paieškos, finansų klausimas, nesiliaujanti įtampa ir amžinas laiko trūkumas geriems darbas įgyvendinti... Taigi, nieko čia gražaus ir paprasto.

Per rugpjūčio mėnesį teko užmigdyti 7 katinėlius. Tai pats sudėtingiausias darbas savanorio kasdienybėje. Prie to neįmanoma priprasti ar kažkaip išmokti lengviau susitaikyti. Mitas, kad mums lengviau. Priešingai, mums dar sunkiau, nes ir rūpi beglobiai mums labiau nei gyvūnų gelbėjimu neužsiimantiems žmonėms.

Visa bėda ta, kad mūsų organizacija yra per silpna finansiškai padėti visiems tiems, kam labiausiai reikia. Kaip būtų gerai, jei nereiktų kaulyti pinigų už kiekvieną grūdą maisto, tabletę ar būtiną procedūrą.

Trys Vileišio g. katinėliai - Pilkutis, Aišikas ir senučiukė Katytė, kurios vardo nežinau. Visi jie jau atsisveikino su šiuo pasauliu. Anot gydytojų, greičiausiai tai intoksikacija - kažkas gyvūnus nuodija. Kaltininkai nenubausti, o vargšų katinukų jau nebėra.

Užmigdytas mūsų gydytas ir mylėtas katinėlis Pilkutis. Nustojo funkcionuoti katinuko kepenys ir inkstai.

Užmigdytas mažytis išsekęs Katinukas, kuriam jau nebebuvo įmanoma padėti - visą jį valgė kirminai, temperatūra buvo nebeišmatuojama, gyvūnas kentėjo ir labai ilgai, kol nutraukėme jo kančias. Tiesiog žmogus rado ir niekuo negalėjo prisidėti. Dėkojame, kad pats nuvežė į kliniką.

Užmigdyta katytė Murka (mūsų PSP Pašilaičių katukė). Kirpta ausytė, o pilvas išsipūtęs lyg ji lauktųsi. Išsigandę lėkėme į gydyklą. Deja, peritonitas. Atsisveikinom su mylima Murka, buvo siaubingai skaudu.

Užmigdyta mažytė vos kelių mėnesių Katytė. Rasta velkanti koją, išsekusi. Manėme, lūžis. Ne, tai reta kaulų liga: iro jos stuburo slanksteliai. Gaila mažosios kovotojos, bet padėti niekuo negalėjome.

Visiems šiems katinukams buvo atliekamos kažkokios procedūros, tyrimai prieš migdant, nes visur, išskyrus kirmėlėtą mažylį, situacija nebuvo aiški ir niekas vien iš apžiūros negalėjo pasakyti, ar gyvūnas išgyvens. Kažkas stacionare laikytas, stebėtas, kažkas gydytas vaistais, lašelinėmis, kai kuriems atlikti kraujo tyrimai, testai, rentgenai ir echoskopijos.

Netrukus turėsime apmokėti sąskaitą gydykloje. Parama jau mirusiam gyvūnui - jokia „investicija“, tačiau visi jie buvo gelbėti ir visiems jiems norėjome duoti šansą pasveikti. Kartais privalome padėti gyvūnui išeiti be skausmo.

Prašome paramos atsiskaityti su klinikomis už gyvūnų eutanazijas, rekvizitus galite rasti mūsų internetiniame tinklapyje. Su mumis susisiekti galima el. paštu [e-mail], tel. [phone] (VšĮ „Rainiukas“)