Tvirta, ilgakojė, žvilgančio kailiuko. Dėl snukučio raštų amžinai atrodo nustebusi ir susirūpinusi, bet iš tiesų žaisminga ir smalsi. O jau tos žalios akys...
Zuikai tik pusantrų metų. Daugumą iš jų ji gyveno namie, laikinoje globoje, tačiau turi ir išgyvenimo griuvėsiuose Vilniaus centre patirties. Nežinote, kad sostinėje tokių vietų yra? O lauko katės labai gerai žino... Jos ten slapstosi, slepia savo vaikus, glaudžiasi nuo lietaus ir piktų žvilgsnių. Tokia buvo ir Zuikos mamytė. Ką jau, ji iki šiol ten bastosi - ponia nesugaunamoji. Mažylė Zuika irgi bandė sekti mamos pavyzdžiu, nesidavė pagaunama, kol nesusirgo. O kai susirgo, pati priėjo ir įbedė galvytę šėrėjai į kojas - viskas, imk. Nešk mane iš čia. Pasiduodu.
Zuikai buvo bronchitas, bet ji pasveiko. Paskiepyta, sterilizuota. Išaugo graži, draugiška katė. Nėra labai drąsi, nesikaria ant kaklo, bet švelniai pasidėjus ant kelių, mielai tupi, murkia, riečia nugarytę. Ji vikriai pavejos lazeriuko švieselę, pagaudys virvutę, smalsiai žvilgčios iš už kampo, jei vyksta namie kas neįprasto, žinoma, gaminant valgyti ateis pasiglaustyti prie kojų... Ji kartu žiūrės televizorių, neįkyriai, dėl kompanijos, o naktį tyliai susiraitys kojūgalyje.
Tai netriukšminga, nekrečianti šunybių katė. Paprasta, bet ne prasčiokė. Tvarkingai naudojasi kraiko dėžute, ėda sausą maistą ir konservus, nesipyksta su kitomis katėmis. Žmogų myli drovia buvusios laukinukės meile... Labai daili. Žodžiu, tik imk ir džiaukis.
Tai kur kabliukas? Turi juk būti kažkoks kabliukas!
Yra tas kabliukas... Zuika - anatomiškai unikali katė. Paaiškėjo, kad jos nosiaryklė labai siaura, - kvėpuoja ji pro angą, kuri triskart mažesnė nei kitų kačių. Tai prigimtinis dalykas, ir jo pakeisti neįmanoma. Ją tyrė du veterinarai, nei vienas nebuvo matęs iki tol tokio atvejo. Zuika net tapo "mokslinio filmuko", kurį susuko daktaras Jakovas Šengautas, heroje. Ar tiksliau, jos nosiaryklė... Kuo gyvenime pasireiškia šis anatominis ypatumas? Kai Zuika labai ką uosto, ji šnopuoja. Kai prausiasi, truputį šliurpčioja. Na, ir kartais tylutėliai knarkia (nepalyginsi, žinoma, su suplotanosių šunų veislių knarkimu).
Atrodytų, nedidelė bėda. Ir yra nedidelė bėda, jei šemininkai nepamirš šio dalyko ir laiku skiepys, nelaikys šaltuose kambariuose ir pan. Tačiau šiuo metu ji tik globoje - namuose, kur nuolat atkeliauja ir iškeliauja nauji įnamiai. Kiekvienas jų - rizika pasigauti bacilą. Zuika jau buvo susirgusi, ir sirgo sunkiai... Jos buvo taip gaila... Įsivaizduokime, kad privalome kvėpuoti per nosį, kuri triskart siauresnė nei turėtų būti, o še tau dar peršalimą ir slogą. Baisu!
Todėl, kad ir kaip neramu Zuikai ieškoti naujų namų, vis dėlto jos pačios labui tą darome. Nauji, šilti namai ją apsaugotų nuo daugelio grėsmių. Beje, ji galėtų gyventi su draugišku katinu ar kate (skiepytais). Šiuo metu ji globojama Vilniuje, būtų geriausia, jei toli ir neiškeliautų. Dovanojama su VšĮ „Mažoji Liza“ dovanojimo sutartimi (plius nuolaidos keliose Vilniaus veterinarijose) atsakingiems, subrendusiems žmonėms.
Susisiekti: tel.nr. 8650 74 841, skruzdelynas@gmail.com