Glumino rašinio ar interpretacijos temos. Aišku, labiausiai visiems užkliuvo intymumo tema lietuviškoje literatūroje. Rekomenduojama remtis Vaižgantu. Atmintinai nieko nepacituosiu, tačiau kiek skaičiau šį autorių, intymumo atvaizdavimas jo kūriniuose visiškai nesuvokiamas šių dienų jaunimui. Apskritai, jį skaityti be galo sunku, nesuprantant pusės žodžių, nebevartojamų šiais laikais.
Mokyklos programoje ir šiaip, labai daug senovinių autorių, rašiusių prieš kokį šimtmetį, kurie visiškai nebeaktualūs mūsų kartai. Nemėtykit į mane akmenų, suprantu, kad reikia susipažinti su tokiais autoriais ir pažinti mūsų šalies literatūros istoriją, bet kodėl programoje nėra šių dienų autorių, pvz., tarptautiniu mastu garsios Kristinos Sabaliauskaitės?
Aš pati labai mėgstu skaityti ir dažnai tai darau. Deja, mokyklinėje programoje nebuvo nei vienos mano nuoširdžiai pamėgtos knygos. Visa literatūra, kurią sąžiningai skaičiau, buvo tokia nyki. O juk yra ir tarp lietuvių tikrai įdomiai rašančių autorių. Tačiau mokykloje su ja supažindinti, atrodo, niekas nėra suinteresuotas. Kodėl? O paskui stebisi, kodėl šiais laikais jaunimas neskaito.
Ne visiems skaitymas, kaip man, yra hobis nuo mažens. Kai kurie taip ir lieka perskaitę 10 knygų per visą gyvenimą, ir tai tik tas, kurias priverčia skaityti mokykloje. O juk pateikus įdomios literatūros gal daug daugiau jaunimo atrastų skaitymo grožį, galbūt pagerėtų ir raštingumas, daug laiko leidžiant prie įdomios ir įtraukiančios knygos.
Mano kartai jau vėlu, bet tikiuosi, kad kada nors kas nors atsakingas supras, kad ne tik šimtmečio senumo Lietuvos kaimo aktualijas yra svarbu pažinti mokykloje.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis. Norite išsakyti mintis ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt