Labai gerai, kad moterys nepasiduoda diskriminacijai, engimui, smurtui. Tačiau pirma reikia suprasti, kas yra smurtas, o kas nėra. Apie tai, kad mušimas, pravardžiavimas, koneveikimas, prirėmimas, gaslaitinimas, melavimas, apgaudinėjimas yra smurtas – čia ir taip aišku. Bet noriu paminėti kelis mažiau aptarus aspektus.
Minėtoji komikė teigia, kad prieš moteris buvo smurtaujama žodžiu vienoje radijo laidoje, kurioje kalbinamas lektorius pasakė, kad vyrai bėga nuo isterikuojančių moterų. Komikė aiškino, kad moterų isterijos atsiranda išskirtinai po vyrų smurtinio elgesio padarytų traumų. Tačiau kad moterų isterijos, priekabumas gali būti niekaip nesusiję su sutuoktiniu, o būtent – nukreipti į vyrą visiškai be pagrindo, minėtosios komikės, turinčios psichologinį išsilavinimą, nesudomino. Vyras kaltas ir taškas.
Kitas pavyzdys, pateiktas vadinamosios ambasadorės kovai su smurtu prieš moteris, yra vienas masažuotojas, kuris moterų užpakalius palygino su vazomis. O gal kaip tik jis taip motyvuos moteris prisižiūrėti figūrą? Kartais pokyčiams reikia gero supurtymo. Pavyzdžiui, jeigu gydytojas rūkoriui pasakys, kad jo plaučiai juodi, palygins juos su asfaltu, gal kaip tik privers susimąstyti? Juk kai vyrų pilvai pavadinami alaus bačkomis, niekas neįsižeidžia, tik suvokia, kad reikia labiau savimi pasirūpinti.
Sutinku, kad masažuotojas galėjo subtiliau moterims patarti, kaip prisižiūrėti – be epitetų ir palyginimų. Bet kartais išties reikia sukrėtimo, kad imtų vykti pokyčiai. Žodis žeidžia, bet žodis gali ir gydyti. Gydymo procesas ne visada malonus.
Niekas neatkreipė dėmesio, bet man žiauriai rėžia ausį žodžių junginys „brandi moteris“. Jis yra užgaulus moters atžvilgiu. Niekada savo mamos nepavadinčiau „brandžiai moterimi“, nors ji jau – senjorė. Bet yra linksma, kieta, prisižiūrėjusi, madinga, su tėčiu išvysta kartais savaitgaliui į viešbutį – nors mes su žmona gyvename kitame namo gale, bet jie nori privatumo.
Tuo tarpu posakis „brandi moteris“ asocijuojasi su nerangumu, bambėjimu, rūstumu, ir tai nepriklauso nuo amžiaus. Moteris, kuriai tinka žodis „brandi“, bus amžinai viskuo nepatenkinta, viską kritikuos, jos požiūris į seksą, ypač nesantuokinį, bus neigiamas. Ji bus susituokusi, vadovaujanti savo šeimai, apsileidusi, ribotai besidominti pasauliu, nebent apkalbomis savo kieme. Ir, dar kartą pabrėžiu, kad tai nepriklauso nuo amžiaus. „Brandi“ gali būti ir dvidešimt penkerių metų moteris.
Kažin, kodėl taip retai vyrai vadinami „brandžiais“? Bet jeigu įvardijami, tai irgi neigiamame kontekste, pavyzdžiui, tai tie vyrai, kurie padaro kokią kvailystę. Tarkime, pasakymas: „Brandus vyras, o elgiasi kaip mažvaikis.“ Bet apie vyrus taip kalbama žymiai žymiai rečiau. Atsiminkite, brandi gali būti oda, o ne pati moteris.